Šis 309,6 metrų aukščio ir 95 aukštų (23 iš jų po žeme) dangoraižis oficialiai atidarytas 2012 metų viduryje. Tiesa, tuomet dar nebuvo įrengtas interjeras ir tam prireikė dar metų.
„The Shard“ pastate įsikūrė biurai, prabangus penkių žvaigždučių viešbutis, restoranai ir kavinės. Taip pat 10 išskirtinių butų, kuriuose turėjo apsigyventi pasaulio elitas. Tačiau planai, regis, neišsipildė – nė vienas iš įspūdingų apartamentų nėra parduotas. Tai Britanijos dienraščiui patvirtino bendrovės, kuri atsakinga už pastato valdymą, atstovas spaudai. Taip pat Britanijos Registrų centre nėra nė vieno įrašo, kad šiame dangoraižyje būtų parduotas bent vienas būstas.
Prabangaus nekilnojamojo turto agentas Henry'is Pryoras teigė nenustebęs sužinojęs, kad „The Shard“ savininkai taip ir nesugebėjo parduoti nė vieno būsto. Anot jo, bent vieno iš dešimtiems būstų pardavimas iškart būtų fiksuojamas kaip rinkos rekordas ir likusius parduoti būtų dar sunkiau. Jo nuomone, tokių sandorių Britanijoje nebus, kol nepagerės prestižinio būsto pasiūla.
„Jeigu būtų norėję, tie būstai būtų seniai parduoti. Pardavus bent vieną butą šiame pastate, bus nustatytas kainos etalonas, todėl likusius parduoti bus dar sunkiau. Todėl jie laiko kainą ir jos nenuleidžia“, – dienraščiui sakė jis.
Be to, jo teigimu, turtingi žmonės itin jautrūs vietai.
„Niekas nežino tų, kurie gyvena pietinėje upės pusėje“, – komentavo H.Pryoras.
Iš kitos pusės, žemesniuose aukštuose įrengti biurai dangoraižyje yra paklausūs, tačiau didžioji dalis ten įsikūrusių įmonių priklauso Katarui. Tiesa, dar daug komercinių patalpų niekaip neranda nuomininkų.
Neįprasto dizaino dangoraižį „The Shard“ kūrė žymus architektas Renzo Piano. Į stiklo šukę panašaus pastato pavadinimą dar statybų pradžioje sugalvojo pats R.Piano (išvertus iš anglų kalbos „shard“ reiškia „stiklo šukė“ – red. past.). Dangoraižio statybas daugiausia finansavo Nacionalinis Kataro bankas.
400 mln. svarų sterlingų (maždaug 452,6 mln. eurų) vertės bokšto statybose dalyvavo 1,3–1,6 tūkst. darbininkų. Kadangi daugelis jų yra iš skirtingų šalių, užsienio žiniasklaida šį statinį praminė „Babelio bokštu“, simbolizuojančiu tarpkultūrinį Londoną. Prie pastato statybų, be britų, prisidėjo ir lietuviai, rumunai, prancūzai, olandai. Likusieji 15 proc. darbininkų buvo iš kitų pasaulio valstybių.
