Lietuvos Nacionalinių ir regioninių parkų draustiniuose statybos yra draudžiamos įstatymu. Leidžiamas tik senų, jau esamų sodybų atstatymas. Vis dėlto sklypo vertė saugomoje teritorijoje smarkiai priklauso nuo to, ar jame yra leidžiamos statybos, ar ne. Statybų teisė draustiniuose yra labai vertinga, taigi dėl jos verta ir pakovoti. Taip draustiniuose kartais namai ima dygti tose vietose, kur senų sodybų nėra ir niekada nebuvo nė ženklo.
Tokia situacija susiklostė Pajūrio regioniniame parke. Įtariama, kad klastojant duomenis šiame parke ne vienu atveju buvo siekiama pradėti statybas ten, kur pagal įstatymus jos negalėtų vykti, vietoj neegzistuojančių senų sodybų. Tam į pagalbą buvo pasitelkiami archeologai, kurie savo tyrimų metu turėjo surasti sodybų egzistavimo įrodymų. Vienas toks namas parke jau stovi, jis buvo statomas plyname lauke, kuriame nesimatė nei seno statinio liekanų, nei pamatų, bet archeologai surado ten kelias šukes. Dėl tų šukių teismas leido verslininkams draustinyje pradėti statybas.
Dabar iš naujo išnagrinėjus archeologijos paslaugas teikiančios įmonės „Statybų archeologija“ Pajūrio regioniniame parke vykdytus tyrimus paaiškėjo, kad archeologų dėka ne kartą statybos galėjo prasidėti tose draustinių vietose, kur įstatymai jas griežtai draudžia. Dėl galimai nusikalstamos veiklos kreiptasi į prokuratūrą, specialistai pastebi ir įstatymų landas.
Galimas duomenų klastojimas
Pajūrio regioninio parko direkcija pastebėjo įtartinus duomenis, kuriuos jiems pateikė archeologai dėl vieno sklypo draustinyje ir kreipėsi į kitas institucijas, kad šios atliktų tyrimą. Mokslinė archeologijos komisija prie Kultūros paveldo departamento atliko bendrovės „Statybų archeologija“ darytų archeologinių tyrimų Karklėje įvertinimą. Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinyje įmonės ekspertai ieškojo senų sodybų pėdsakų privačiuose sklypuose.
Mokslinės archeologijos komisijos išvados griežtos – įmonės archeologai ne vienu atveju galėjo elgtis neteisėtai sklypuose surasdami neegzistuojančių sodybų liekanas ir taip siekdami atverti kelią statyboms draustinyje.
„Yra požymių, kad klastojant duomenis sodybų atstatymui ten, kur jų nebuvo, ir taip apgaudinėjant valstybės institucijas, veikia viena organizuota asmenų grupė, naudojanti vieną ir tą pačią schemą, sukurtą ir įgyvendinamą vieno ar kelių žemės savininkų kartu su UAB „Statybų archeologija“, – rašoma Mokslinės archeologijos komisijos rašte.
Institucijos išvadose konstatuojama, kad šiuo metu draustiniuose namus statyti norintys asmenys gali būti suinteresuoti piktnaudžiauti: „Kadangi anksčiau stovėjusių sodybų paieška vykdoma sodybas suinteresuotų aptikti asmenų lėšomis, kyla didelė tikimybė tyrimų rezultatų neatitinkančioms, neadekvačioms radinių interpretacijoms arba jų falsifikavimui.“
Mokslinė archeologijos komisija pabrėžė, kad vieninteliu patikimu buvusios sodybos įrodymu archeologinių tyrimų metu gali būti tik gyvenamojo pastato pamatai.
Sodyba išdygo iš šukių, akmenis pavadino pamatais
Kaip atrandamos neegzistuojančios senos sodybos, kurios atveria kelią į labai vertingas statybas draustiniuose? Institucija, atlikusi tyrimą, rado įdomių atvejų, kaip Pajūrio regioninio parko draustiniuose dygo ir dygsta namai. Komisijos teigimu, archeologai tyrimų metu rado „gyvenamųjų pastatų“ liekanų ten, kur senuose žemėlapiuose sodybų nėra.
Pavyzdžiui, viename sklype parko draustinyje po archeologinių tyrimų teismas savininkams leido statyti namus. Vienas statinys jau išdygo plyname lauke, archyvinėse žemėlapių nuotraukose nematyti jokios ten stovėjusios senos sodybos. Bet archeologai sklype rado šukių ir jos atvėrė kelią statyboms visai netoli jūros.
Pasak Mokslinės archeologijos komisijos, tyrimų metu archeologai visiškai neįvertino fakto, kad anksčiau statybinės atliekos buvo pilamos į laukus, o vienintelis neabejotinas buvusio gyvenamojo namo įrodymas yra jo pamatai, kurie nebuvo rasti.
„Vien tik iš to laikotarpio šiukšlių spręsti apie stovėjusį gyvenamąjį namą negalima. <...> Atliktų archeologinių tyrimų pagrindu teismas pripažino sodybvietės buvimą, o UAB „Bostora“ (sklypo savininkė – aut. past.) pastatė gyvenamąjį namą“, – rašoma komisijos išvadose. Pasak institucijos, sprendimas pripažinti buvusios sodybos faktą sklype turėtų būti ginčijamas.
Yra požymių, kad klastojant duomenis sodybų atstatymui ten, kur jų nebuvo, ir taip apgaudinėjant valstybės institucijas, veikia viena organizuota asmenų grupė, naudojanti vieną ir tą pačią schemą, sukurtą ir įgyvendinamą vieno ar kelių žemės savininkų kartu su UAB „Statybų archeologija“.
Dar viena keista istorija susiklostė kitame pajūrio parko draustinio sklype. Komisijos išvadose rašoma, kad šio sklypo istorinė pažyma buvo rengta visai kitam sklypui, esančiam už 700 metrų nuo tirtojo.
„Kartografinės medžiagos tyrimas atliktas netinkamai ir tendencingai. <...> O pagrindinė išvada yra melaginga. <...> Tai yra sąmoninga falsifikacija kartografinių duomenų, siekiant įteisinti sodybos atstatymą ten, kur jos niekad nebuvo“, – skelbia Mokslinės archeologijos komisijos raštas.
Dar viename sklype parko draustinyje, pasak institucijos, archeologai rado akmenų sankaupą, kurią pavadino „gyvenamojo pastato pamatais“. Tačiau pasak komisijos, patys archeologiniai tyrimai yra neteisėti, nes nebuvo gautas tyrimams reikalingas leidimas.
Kreipėsi į prokuratūrą
Pajūrio regioninis parkas kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų, duomenų klastojimo.
Parko direktorius Darius Nicius 15min teigė, kad įstatyme yra paliktos spragos, kurios leidžia piktnaudžiauti.
„Pirmiausia tai yra pasekmė netobulų teisės aktų, kurie metai iš metų yra ignoruojami. Saugomų teritorijų įstatyme šalia nuorodos, kad statybos turi būti vystomos pagal teritorijų planavimo dokumentus yra palikta išimtis, kad draustiniuose leidžiama atstatyti buvusias sodybas. Yra atvejų, kai kartografinėje medžiagoje, žemėlapiuose tos sodybos nėra pažymėtos. Bet žmogus griebiasi kaip skęstantysis šiaudo ir dar atlieka archeologinius tyrimus.
Ir archeologai atrado buvusių pamatų liekanų ar kultūrinį sluoksnį. Ir jie teigia, kad šitų radinių galima teigti, kad ten buvo gyvenamasis namas. Yra palikta terpė galimam sukčiavimui. Jeigu saugomų teritorijų įstatyme būtų įteisinta ta nuostata, kad statybos yra vystomos pagal tvarkymo planus arba nuo ploto, galima tą apibrėžti ir visiems būtų aišku“, – kalbėjo D.Nicius.
Paklaustas, kodėl ši problema yra ignoruojama aukštesnių institucijų, parko vadovas atsakė: „Mes esame informavę apie tą problemą ir ta problema daug kam yra žinoma, čia tiesiog sunku ir pakomentuoti...“
Įmonės savininkas: padarėme klaidą
Mokslinės archeologijos komisijos išvadose minima viena archeologinius tyrimus Pajūrio parko draustinyje atlikusi įmonė – „Statybų archeologija“. Būtent jos darbuotojai, kaip įtariama, klastojo duomenis.
Bendrovės „Statybų archeologija“ vienas iš vadovų ir vienintelis akcininkas Donatas Zubrickas 15min pripažino, kad buvo padaryta klaidų. Vis dėlto jis atmeta kaltinimus dėl duomenų klastojimo.
„Kaltinimai yra rimti. Šiuo metu žiūrime ir taisome tą pažymą. Paprasčiausiai buvo klaida įvykusi. Išvada buvo labai griežta pasakyta, bet situacija yra šiek tiek politizuota. Kai neužtenka istorinių duomenų, žmonės naudoja archeologinius duomenis, kad pagrįstų pastato buvimo faktą. Tokią teisę jie turi, ji yra nustatyta įstatymais.
Tačiau komisija nenori veltis į jokias diskusijas, sprendimas buvo toks parašytas, kad melagingi ir falsifikuoti duomenys. Tas sprendimas išplaukia iš vieno istorinio plano, kuris buvo netiksliai pririštas. Mes suprantame, kad netiksliai toje vietoje padarėme. Suprantate, mums pririšti XX amžiaus pradžios planą prie dabartinių koordinačių nėra paprasta. Bet faktas, kad pastatas buvo aptiktas tyrimų metu. Jis nėra tas, kuris parodytas plane, bet jis yra“, – kalbėjo D.Zubrickas.
Pasak jo, žmonės turi teisę ginti savo nuosavybės teises saugomose teritorijose: „Sklypo, kuriame leidžiama statyti ir neleidžiama statyti, vertės labai skiriasi, keliasdešimt kartų gali skirtis. Ir mums yra toks komentaras: ar jūs suprantate, ką darote, jūs leidžiate statyti žmonėms saugomose teritorijose. Tai vienas dalykas, leidžiam ne mes, leidžia teismas. O kitas dalykas, ar jie supranta, ką jie daro? Jų sprendimas uždraudžia žmonėms savo nuosavybės teises ginti.“
Įmonės savininkas sako, kad komisija yra šališka: „Archeologinė komisija yra sudaryta iš aštuonių archeologijos mokslų daktarų. Visi aktyviai dalyvaujantys rinkoje. Taip išeina, kad mūsų įmonei stiprėjant, gauname tokių abejotinų sprendimų iš komisijos. Čia tokia konkurencinė kova.“
Aplinkos ministras: vertėtų keisti įstatymus
Mokslinės archeologijos komisijos specialistų tyrimo išvadose taip pat rašoma, kad Lietuvos įstatymuose yra palikta landų, kurios leidžia piktnaudžiauti.
„Galiojantys įstatymai sukuria prielaidas sodybviečių falsifikavimui, kas vyksta jau ne vienerius metus įvairiose Lietuvos vietose, prie Vilniaus, Aukštaitijos ežeryne, pajūryje. Teismui medžiagą pripažinti buvusias sodybas pateikia 3 šalys, kurios visos finansiniais ryšiais yra susijusios su asmenimis, siekiančiais atstatyti sodybas.
Reikia siūlyti institucijoms imtis iniciatyvos panaikinti arba pakeisti dabartines Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas taip, kad saugomose teritorijose sodybos nebebūtų atstatinėjamos arba būtų atstatinėjamos tik ne anksčiau kaip XX a. egzistavusios, tik kartografiniais duomenimis patvirtinamos, tik archeologiniais tyrimais tiksliai lokalizuotos sodybos“, – rašoma Mokslinės archeologijos komisijos rašte.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, paklaustas, ar nevertėtų keisti Saugomų teritorijų įstatymą ir reglamentuoti, kokio amžiaus senos sodybos draustiniuose gali būti atstatomos, kad nebūtų prielaidų piktnaudžiavimui ir neegzistuojančių sodybų atstatinėjimui nuo akmens amžiaus radus šukes, pritarė įstatymo pokyčiams.
„Tikrai vertėtų. Aš nežinau konkrečiai detalių, bet jūsų paminėtas parkas tikrai nuoširdžiai dirba statybų prevencijos linkme. Įstatyme, manau, kad reikėtų apibrėžti. Nes čia yra bėda, visų pirma nėra tokio poreikio greičiausiai atstatinėti tai, kas buvo XIX, XVIII amžiuje“, – 15min sakė K.Navickas.
Paklaustas, kokių veiksmų dėl įstatymo pokyčių imsis ministerija, K.Navickas sakė, kad įstatymas dabar yra peržiūrimas: „Čia pastaba teisinga, aišku, kad reikia apibrėžti, jeigu tai yra landa. Aš kažkaip nekalbėjau su specialistais, iki manęs neatėjo. Bet jeigu jie tą mato, tai aišku, kad mes turime peržiūrėti. Dabar mes kaip tik kokybiškai peržiūrime įstatymą ir departamentas rengia pataisas.“
Saugomų teritorijų tarnybos vadovas nemato priežasčių įstatymo pokyčiams
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis 15min teigė, kad tai yra tik vieno atvejo ir vieno parko problema, o kol kas nėra ženklų, kad duomenų klastojimas ir neegzistuojančių sodybų atstatymas Lietuvoje yra masinis reiškinys.
„Aš gal pradėčiau nuo to, kad jeigu tai būtų Lietuvos mastu šimtai atvejų, sakyčiau įstatymo lygmenyje reikia susirūpinti. Dabar jeigu turime nesąžiningą vieną ar kelis ekspertus, vieną įmonę, kurie teikia teismui suklastotus duomenis, kiek aš suprantu teisėje, turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šiaip dėl masinio reiškinio bent šiandien dienai, aš neturiu informacijos. Aš išvadų tokių toli siekiančių dėl vieno atvejo nedaryčiau“, – kalbėjo A.Stanislovaitis.
Paklaustas, ar yra įsitikinęs, kad kituose parkuose tokių atvejų nėra ir ar patikrinus visus archeologinius tyrimus Lietuvos draustiniuose išvados nebūtų panašios, tarnybos vadovas teigė negalintis to garantuoti.
„Daugiau duomenų, kad būtų kitose vietose klastojami duomenys, aš nežinau. Pagal tai ir darau išvadą, kad tik tas atvejis. Nedrįsčiau pasakyti, kad tokių atvejų nebuvo kažkur kitur. Bet galima ir kitaip pasižiūrėti, jeigu buvo klastojami duomenys, ėmė ir pradėjo aiškėti, jei būtų tai masiškai, manau, kad imtų aiškėti, čia tik laiko klausimas. Bet tokia tikimybė visada egzistavo ir egzistuoja“, – sakė A.Stanislovaitis.