Kvartalo privalumas – reljefas
Architektas Algimantas Mačiulis pabrėžia, kad naujų sklypų kvartalas „Bajorų parkas“ turi keletą privalumų. Pirmiausia, kvartalas yra arti miesto centro, jį pasiekti patogu naujai nutiestu keliu. Svarbu ir tai, kad „Bajorų parkas“ nestatomas tuščioje vietoje, teritorija patraukti dėl gamtinės aplinkos ir įvairaus reljefo, šalia yra Vanagynės geomorfologinis draustinis.
„Bajorų parke“ yra trys zonos: lyguma, pamiškė ir kalva. Pasak A. Mačiulio, įvairus reljefas suteikia daug jaukumo ir yra labai dėkingas naujam užstatymui: „Bet koks reljefas yra naudingas architektūriniam vystymui. Naujakuriai ant kalvos mato toliau ir plačiau, pamiškėje gyvenantieji turi tarsi daugiau jaukumo ir užuovėjos. Žaliosios zonos ir miškas priartina gamtą prie gyvenamosios vietos, natūrali aplinka sukuria pridėtinės vertės.“
Nemaža dalis sklypų „Bajorų parke“ jau parduoti. Dar liko laisvų sklypų ant kalvos, keletas pamiškėje, o lygumoje visi jau parduoti.
Reljefo privalumus mato ir architektas Alvydas Šeibokas: „Kaip architektas aš rinkčiausi reljefinį sklypą. Toks sklypas turi kelis privalumus – namą galima išplanuoti keliais lygiais, geresnė panoraminė apžvalga.“
Architekto manymu, statant namą lygumoje, pasirenkamas lengvesnis kelias – paprasčiau suplanuoti, viename lygyje įrengti pamatus. Jei nori individualumo, unikalumo ir išskirtinumo, sujungus su racionaliu projektavimu, rezultatas būna daug įdomesnis reljefiniame sklype. „Mano manymu, nelygaus reljefo sklypai yra patys geriausi. Gamta suformuoja kalvas ir tai nėra atsitiktiniai reiškiniai, tai reljefo privalumas“, – tvirtina A. Šeibokas.
Nepažeistas gamtinis karkasas
A. Šeibokas komentuoja kvartalo detalųjį planą, kurį sudarant atsižvelgta į sklypų orientaciją, apšvietimą, išdėstymą nepažeidžiant gamtinio karkaso: „Manyčiau, su kokybiška architektūra kvartalas turėtų tapti gana patrauklus. Sunkiau suvaldyti architektūrinį procesą, kai namų statybas vykdo individualiai kiekvienas užsakovas, nei visas kvartalas būtų statomas pagal bendrą koncepciją. Kita vertus, kvartalas tenkins individualius poreikius, nebus primesto iš šalies architektų sprendimo. Tikiuosi, kad „pilių“ neatsiras, dominuos vidutinio dydžio namai. Pozityviai vertinu strateginę vietą ir nuošalumą nuo pagrindinių magistralinių kelių, kaimynystę su gamta.“ Kvartalas turės savo išskirtinius bruožus, charakteringą aplinką, nes infrastruktūra gerai apgalvota ir suplanuota. „Patogūs privažiavimai, geras vaizdas ir grynas oras, visa tai lemia kvartalo sėkmę. Apgalvota ir sklypų instaliacija – natūralus apšvietimas, sklypo orientacija pagal pasaulio šalis, kad gautų kuo daugiau saulės šviesos, būtų mažiau šešėlio“, – tvirtina A. Šeibokas.
Tai, kad kvartalas formuojamas individualių statytojų, o ne vieno vystytojo, nėra trūkumas, nors architektas labiau vertina saikingesnį ir vientisesnį planavimą. „Lietuvio charakteriui artimiau turėti savitą, individualų namą, o ne tokį patį, kaip kaimyno. Tikriausiai, standartizacija arba suvienodinimas pagal vieną projektą siejasi su sovietine architektūra ir žmonėms yra nusibodęs, todėl norisi to išvengti“, – mano A. Šeibokas.
Gyvenamieji kvartalai turi būti gyvybingi
Pasak A. Mačiulio, nors ši teritorija neturi bendrų architektūrinių bruožų, bet ji yra pakankamai darniai vystoma. Planuojant teritoriją nustatyti tam tikri kriterijai – tai tam tikras mastelis, pastatų aukštis, kiti užstatymo rodikliai, kurie neturi būti per daug intensyvūs.
A. Mačiuliui teko projektuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės namą „Bajorų parke“. Prezidentės namas atitinka bendrą kontekstą, darniai įsilieja į gamtinę aplinką ir atitinka užsakovės poreikius. Tai vieno aukšto, neišsiskiriantis iš aplinkos, pastelinių spalvų ir natūralių apdailos medžiagų namas.
Pasak A. Mačiulio, svarbu, kad naujų sklypų teritorija būtų vystoma kokybiškai. „Tai turi vykti darniai, palaipsniui, neįsisavinant teritorijų, kurios pernelyg toli viena nuo kitos, nutolusios nuo miesto. Jei kvartalas turi kaimynystę, yra patrauklus žmonėms, turi potencialą augti ir plėstis. „Bajorų parkas“ būtent ir turi tokį ryšį, nėra kuriamas plyname lauke, yra gyvybingas, siejasi su aplinkiniais kvartalais“, – sako architektas.
Neretai naujų teritorijų vystymas turi savo prieštaravimų. Vystytojas nusipirkęs kvartalą gana toli nuo miesto centro gali pasiūlyti pirkėjui nekokybišką sklypą teritorijoje, kuri blogai funkcionuoja. Žmonės renkasi pigesnį būstą blogoje vietoje, bet vėliau turi daugiau papildomų išlaidų komunikacijoms, keliams tiesti.
Natūrali migracija tarp miesto ir užmiesčio
Ateityje mažės atstumas tarp „Bajorų parko“ ir miesto. Pasak A. Šeiboko, tai galima matyti iš kitų vystomų kvartalų, kurie anksčiau buvo gerokai toli už miesto, o dabar tapo sostinės dalimi.
„Migracija iš miesto centro į užmiestį yra natūralus procesas. Aukštesnes pajamas turintys jauni žmonės galvoja apie ateitį, nori, kad jų vaikai augtų kuo sveikesnėje aplinkoje, todėl keliasi į užmiestį. Su mažais vaikais gyventi gamtinėje aplinkoje tikrai yra didelis privalumas, daug sveikiau nei blokinio pastato bute“, – mano architektas.
Vaikams užaugus, tėvai nori įsijungti į aktyvesnį gyvenimą, todėl dairosi galimybių įsikurti miesto centre. Dar kartą keičiasi poreikiai vyresniame amžiuje – senjorai nori kuo daugiau laiko praleisti ramesnėje aplinkoje, arčiau gamtos, todėl vėl kraustosi į užmiestį. Didesnė dalis žmonių, kurie pasistato užmiestyje namą, atsisako sodybų, nes ir taip gyvena kaip kaime. „Tokia migracija natūrali, vyksta visuose miestuose, ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – teigia A. Šeibokas.
Formuojasi saugi ir atvira kaimynystė
„Bajorų parko“ sklypus renkasi aukštesnes pajamas gaunantys žmonės, todėl ateityje turėtų susiformuoti saugi kaimynystė, panašių poreikių žmonių bendruomenė. „Kaimynų nepasirinksi, bet matau bendrą tendencija, kad kaimynystė tampa ne konkurencijos, ambicijų išraiška, o bendravimo ir atvirumo zona. Todėl nelieka aukštų ir aklinų tvorų, vietoj jų statomos tik simbolinės ribos“, – sako A. Šeibokas.
Pasak architekto, gera kaimynystė pirmiausia priklauso nuo pačio žmogaus – jei pats esi tolerantiška, gebi komunikuoti, visi priims geranoriškai: „Jei pats turi problemų, jų turės ir kaimynai. Mano manymu, bendravimas keičiasi ir daugiabučiuose ir individualių namų kvartaluose.“
A.Mačiulis tvirtina, kad „Bajorų parkas“ yra išskirtinis, labai kokybiškoje vietoje esantis užmiesčio rajonas, kuris nėra intensyvus, bet lengvai pasiekiamas: „Kvartalas tinka žmonėms, kurie nori turėti privatumo, savo žemės, puikiai gali realizuoti savo architektūrines vizijas.“
Svarbu ir tai, kad „Bajorų parke“ numatyti sklypai, kuriuose galėtų atsirasti objektai, skirti bendruomenės poreikiams – paslaugos, vaikų darželis, sporto aikštynas ir kt.
