S.Skvernelis penktadienį bendravo su šalyje veikiančių komercinių bankų, Lietuvos banko ir Bankų asociacijos vadovais. Po to pranešta, kad „bankai baigia derinti vieningą paskolų moratoriumą – sektoriaus susitarimą, kuriuo skolininkams būtų pasiūlytas maksimalus įmokų atidėjimo terminas nekeičiant sutarčių sąlygų“.
„Bent kol kas tikrai matau geranorišką požiūrį. Jei ir toliau bendrausime abipusio solidarumo principais, pajėgsime realiai padėti tiek Lietuvos žmonėms, tiek verslui“, – rašoma premjero „Facebook“ įraše.
Beje, raginimą kredito įstaigas kartu susitarti dėl paskolų moratoriumo sąlygų savo klientams ketvirtadienį paskelbė Lietuvos bankas. Anot centrinio banko, Europos bankininkystės institucijos gairių nuostatas atitinkantis susitarimas reikštų, kad skolininkams turės būti pasiūlytas maksimalus įmokų atidėjimo terminas, o sutarčių sąlygos liks tos pačios.
„Tai yra pagalba žmonėms, kurie yra nukentėję nuo COVID-19 situacijos. Galiu patvirtinti faktą, kad toks susitarimas rengiamas ir jis šiuo metu finišo tiesiojoje, formuluotės derinamos su Lietuvos banku. Jis bus pasirašytas, kai viskas bus suderinta“, – 15min sakė M.Zalatorius.
EBI uždegė „žalią šviesą“
LBA vadovas atkreipė dėmesį, kad anksčiau bankai buvo paskelbę savo individualius, sektorinius moratoriumus. Tačiau bendras moratoriumas yra įmanomas, M.Zalatoriaus teigimu, tik po to, kai visas Europos Sąjungos priežiūros institucijas vienijančios Europos bankininkystės institucijos (EBI) gairės bus įtvirtintos Lietuvoje.
EBI balandžio 2 dieną paskelbė gaires dėl viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumų taikymo, atsižvelgiant į COVID-19 priemones. Lietuvos bankas nurodo, kad jomis nustatytas palankesnis priežiūros reikalavimų traktavimas tuo atveju, jei šalyje yra paskelbtas viešasis moratoriumas arba rinkos dalyviai bendrai susitaria dėl moratoriumo taikymo savo klientams.
„Viena iš EBI gairėse nustatytų esminių sąlygų yra ta, kad paskolų įmokos būtų atidedamos pakankamai dideliam paskolų gavėjų skaičiui, o įmokų atidėjimo terminas ir sąlygos visiems paskolų gavėjams turi būti pasiūlytos vienodos, neatsižvelgiant į konkretaus asmens finansinę būklę“, – nurodoma ketvirtadienį išplatintame Lietuvos banko komentare.
M.Zalatorius 15min sakė, kad šias EBI gaires Lietuvoje planuojama įtvirtinti penktadienį.
„Iki šios akimirkos toks moratoriumas negalėjo būti pasirašytas, nes tai būtų neįstatymiška. Bankai supranta savo atsakomybę ir todėl nori solidariai padėti Lietuvos gyventojams, ypač turintiems būsto paskolų“, – tikino LBA vadovas.
Iki šiol į bankus kreipėsi iki 2 proc. gyventojų
15min primena, kad vos tik prasidėjus karantinui, šalyje veikiantys didieji komerciniai bankai patikino esantys pasirengę padėti su finansiniais sunkumais susiduriantiems gyventojams – atidėti būsto ar vartojimo kreditų grąžinimą, taip pat lizingo įmokų mokėjimą.
SEB bankas 15min nurodė, kad šiuo metu yra priėmę beveik 640 sprendimų pertvarkyti būsto paskolas su laikinais finansiniais sunkumais susidūrusiems klientams. Restruktūrizuotų būsto paskolų suma banke siekia 33 mln. eurų – atidėtos paskolos nuo viso paskolų portfelio sudaro 1,3 proc.
„Nuo karantino pradžios gavome kiek daugiau nei 1900 klientų prašymų pertvarkyti būsto paskolas. Po konsultacijų apie pusė klientų atideda paskolos restruktūrizavimą, nes priima sprendimą paskolos įmokas dengti iš santaupų arba susimažinti kitas išlaidas ir tęsti paskolos įmokų mokėjimą patys.
Dėl būsto paskolų restruktūrizavimo kreipiasi klientai daugiausia iš viruso COVID-19 paveiktų sektorių: dirbantys savarankiškai, paslaugų, apgyvendinimo, transporto, gamybos, statybos sektoriuose“, – 15min sakė SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Anot jos, dažniausiai būsto kredito įmokų mokėjimas atidedamas šešiems mėnesiams, tačiau priklausomai nuo individualios situacijos atidėjimo terminai yra ir ilgesni.
Nurodoma, kad 2019 metų pabaigoje SEB banko būsto paskolų portfelis sudarė 2,6 mlrd. eurų.
„Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė 15min teigė, kad bankas yra gavęs virš 1000 prašymų dėl paskolų mokėjimų atidėjimo.
„Visiems jiems paskolų įmokų atostogos ir yra suteiktos. Trečdalis klientų atideda paskolų mokėjimus 6 mėn., trečdalis – 3 mėn. likęs trečdalis – 1, 2, 4, 5 mėn.“, – teigė ji.
Tuo tarpu „Swedbank“ skaičiuoja, kad sprendimų dėl atidėjimų dėl COVID-19 yra 0,7 proc. nuo viso būsto paskolų portfelio. Tiesa, bankas skaičiuoja nuo paskolų sutarčių vienetų, ne nuo portfelio sumos, kuris sudaro 3,4 mlrd. eurų.
„Nors nerimą dėl ateities nurodo jaučiantis kas antras šalies gyventojas, dėl realiai patiriamų sunkumų dengti paskolas į mūsų banką kol kas kreipėsi tik labai maža dalis gyventojų, turinčių finansinių įsipareigojimų. Bendras jų skaičius kiek viršija 0,5 proc. nuo viso pasiskolinusių būstui „Swedbank““, – 15min sakė banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
„Citadelė“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovės Indrės Dobrovolskės teigimu, iki balandžio 14 dienos bankas dėl būsto kredito mokėjimo atidėjimo yra gavęs 28 prašymus. Iš jų 23 klientams buvo atidėtos kredito įmokų grąžinimas, o kitos paraiškos dar peržiūrimos.
Anot jos, bendras banko būsto paskolų portfelis 91,5 mln. eurų, o atidėta – 1,7 proc.
„Besikreipiančių klientų prašome pateikti dokumentus, patvirtinančius paskutinių 6 mėnesių pajamas ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra išleistas į prastovą, paaiškinimus, kaip dėl taikomo karantino pasikeitė jų pajamos. Tad dėl karantino sumažėjusios pajamos ir yra dažniausia priežastis, dėl kurios klientai prašo atidėti kredito įmokas“, – 15min sakė I.Dobrovolskė.
LBA prezidentas M.Zalatorius tokius skaičius įvertino teigiamai.
„Tai, kad kol kas procentiškai maži kiekiai, rodo, kad Lietuvos namų ūkių situacija yra nebloga. Bet ši priemonė (moratoriumas) yra rengiama tam, kad žmonės neturėtų streso ir žinotų, kad tokia galimybė egzistuoja, jei situacija pablogėtų“, – kalbėjo jis.
