Berlyno valdžios sprendimas sulaukė didžiulės kritikos iš investuotojų, kai kuriems tai atnešė ir nuostolių. Pavyzdžiui, apie 110 tūkst. būstų Berlyne valdančios kompanijos „Deutsche Wohnen“ akcijų vertė biržoje per dvi savaites krito 14 proc.
Mintis įšaldyti būsto nuomos kainas kilo dėl augančio pasipiktinimo, kad mieste, kuriame buvo įmanoma palyginti nebrangiai pragyventi, liko mažai įperkamo būsto.
„Būstas yra pamatinis poreikis... Šiuo nauju įstatymu norime sustabdyti pastaraisiais metais stipriai didėjančias nuomos kainas ir nuraminti perkaitusią Berlyno nuomos rinką“, – sakė Berlyno senatorė, atsakinga už būstą Katrin Lompscher.
Teigiama, kad naujasis reguliavimas paveiks 1,5 mln. būstų.
„Financial Times“ skelbia, kad būsto nuomos kainos Vokietijos sostinėje per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo. Tiesa, Berlynas vis tiek išlieka pigesnis nei Frankfurtas ar Miunchenas.
Kodėl taip įvyko? Kritikų teigimu, pastarąją būsto krizę sukėlė didžiuliai valstybinio būsto privatizavimai. Kiti kaltina Berlyno valdžią dėl itin griežtos statybų politikos ir perdėtos biurokratijos.
Berlyno nuomotojų asociacijos duomenimis, vien per 2017 metus laisvų butų nuomos kainos augo 12 proc. ir pasiekė rekordinius 10,15 eurų už kv. metrą.
Pats įstatymas įsigalios tik 2020 metais, tačiau bus taikomas visoms sutartims, pasirašytoms nuo šio antradienio, kuomet ir buvo paskelbtas sprendimas. Pasak asociacijos atstovų, organizacija sulaukė daugybės nusiskundimų, kad nekilnojamojo turto valdytojai bandė paskutinę minutę kelti nuomos kainas.
Vilniuje tokio poreikio nėra?
Ar tokio sprendimo reikėtų Vilniuje? Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais Vilniuje per metus nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4 proc., o vidutinė 1–3 kambarių nuomos kaina Vilniuje sudarė 398 eurus mėnesiui.
Šiais metais būsto kainos augo dar labiau. 2019 metų sausio–balandžio mėnesiais, palyginti su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu, Vilniuje butų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4,8 proc. o vidutinė 1–3 kambarių nuomos kaina Vilniuje sudarė 410 eurų mėnesiui.
„Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka teigė manantis, kad toks modelis, koks buvo pritaikytas Berlyne, Vilniuje nesuveiktų. Anot jo, Berlyne metinis augimas fiksuojamas dviženkliais skaičiais, o Lietuvos sostinėje to nepastebima.
„Lietuvoje, pirmiausiai, tam nėra poreikio ir dėl tos priežasties iniciatyva šaldyti nuomos kainas Vilniuje prasilenktų su laisvos rinkos sąlygomis“, – 15min kalbėjo jis.
A.Šapoka sutinka su teiginiu, kad nuomos kainos Vilniuje yra žymiai ūgtelėjusios ir jos atrodo didelės. Kai kurių nuomotojų nustatyta suma ir jam atrodo keistai, tačiau, žiūrint į bendrus statistinius skaičius, anomalijų jis neįžvelgia.
„Vertinant statistinius rodiklius, nuomos aktyvumo rodiklius, sandorių statistiką ir jų proporcijas, tenkančias būsto nuomai, laikyčiau tą rinką pakankamai subalansuota. Neturime dviženklio nuomos kainų kilimo, iki to toli gražu. Butų pasiūloje metai iš metų vis labiau daugėja“, – sakė jis.
A.Šapokos nuomone, jei būsto pasiūla Vilniuje būtų mažesnė, nuomos kainos kiltų žymiai sparčiau negu augo iki šiol. Taip pat jis įvardija tris priežastis, kodėl būsto nuomos kainos auga ir turėtų dar augti.
„Pirma, Vilniaus gyventojų skaičius auga ir didžiąja dalimi būtent ta gyventojų dalimi, kurie ir yra potencialūs nuomininkai – jaunimas iki 30 metų. Antras dalykas – (kylantis, – 15min) darbo užmokestis ir trečia – pasiūla. Paradoksas, kad būsto pasiūlos daug, bet atsisijoja dalis pirkėjų, kurie dar negali įpirkti ir dalyvauja nuomos rinkoje. Aš ją laikau subalansuota, nors mane patį nuomos kainos stebina, kartais ir labai stipriai“, – tvirtino pašnekovas.
R.Šimašius: nesiruošiame priimti neprotingų reguliavimų
Vilniaus miesto meras mano, kad Berlynas yra panašus į Vilnių – abu miestai turi daug erdvės vidinei plėtrai. Tačiau, R.Šimašiaus nuomone, Berlynas savo potencialo neišnaudoja ir jame šiuo metu mažiau gyventojų nei prieš Antrąjį pasaulinį karą.
„Tai sukuria seno miesto įspūdį net naujų statybų fone. Tikrai nesiruošiame eiti Berlyno keliu ten, kur nereikia eiti. Nesiruošiame priimti tokius nelabai protingus reguliavimus, kurie problemų nesprendžia, tik pagilina. Akivaizdu, kad rinkoje veikia pasiūla ir paklausa, žiūrint tik į vieną pusę, turime fiasko. Reikia žiūrėti į abidvi puses“, – kalbėjo meras.
Anot jo, Vilniuje nuomos kainos, nors ir žemesnės nei Vakarų Europoje, yra žymiai aukštesnės negu likusiose šalyje. Su jomis stengiamasi kovoti ne dirbtinai reguliuojant rinką, o skatinant nekilnojamojo turto plėtrą.
„Tai yra vienintelis veiksnys, neleidžiantis būsto kainoms kilti aukštyn. Jeigu turime augantį miestą, natūralu, kad reikia turėti ir daugiau gyvenamojo ploto. O Vilniuje turime ne tik augantį miestą, bet ir augančius vilniečių poreikius, žmonės nori gerinti gyvenimo sąlygas, nori daugiau žmonių atvažiuoti. Todėl norint, kad tai įvyktų, reikia pastatyti naujus gražius būstus bei renovuoti senus. Jeigu uždėsime kažkokį reguliavimą, tai neįvyks“, – įsitikinęs R.Šimašius.
