XVI a. pastatyta senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Zapyškio miestelyje Kauno rajone, ant Nemuno kairiojo kranto, tapdama vienu ryškiausių Nemuno slėnio akcentų. Ši bažnyčia – gotikinės architektūros paminklas, saugomas ir globojamas valstybės. Nuo XX a. ji religinėms reikšmėms nenaudojama. 2002 m. bažnyčiai suteiktas kultūros paminklo statusas.
Pastaraisiais metais Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia tapo vienu iš kultūrinio ir muzikinio gyvenimo centrų. Nuo 1996 m. čia organizuojami ir Pažaislio muzikos festivalio koncertai, pašonėje vyksta Zapyškio aitvarų festivalis. Nedidukė, Lietuvos bažnyčių motina vadinama, bažnytėlė viduryje plyno lauko sukuria išties unikalią atmosferą. Norėdamas prieiti prie jos, turi tiesiog bristi per pievą. Bent jau taip buvo iki šiol. Šiandien bažnyčios prieigos virsta betonine aikšte, kurią žmonės pakrikštijo Zapyškio oro uostu su ilgiausiu pakilimo ir nusileidimo taku.
Liejosi ironija
Tad nenuostabu, kad tokie užvirę statybų darbai įžiebė diskusijų audrą. Architektai vienas po kito internetinėje erdvėje ėmė reikšti pasipiktinimą tuo, ką išvydo: didžiulė betono aikštelė ne vienam jų – paveldosauginio kraštovaizdžio niokojimas.
„Šaukiu aš tautą, betonu užguitą...“ – tokį įrašą savo asmeninėje feisbuko paskyroje, pridėdamas architekto Audrio Karaliaus darytą statybų prie bažnyčios nuotrauką, lapkričio 3 dieną publikavo žinomas architektas Artūras Imbrasas.
Komentaruose internautai tokias statybas vadino „barbarizmu“, „kraštovaizdžio niokojimu“, ironizuodami siūlė pačią bažnyčią renovuoti: apšiltinti sienas puta, „užmesti“ dekorą ir įstatyti vitrininius langus.
„Tauta, matyt, betono ir teverta. Dar kebabinę ant ratų šalia pastatytų, tai, manau, masės būtų patenkintos dar labiau“, – ironiją liejo ir dar vienas komentatorius.
„Lėšų įsisavinimas ar nejautrumas aplinkai? Gal tiesiog kvailumas?“ – retoriškai klausė kitas.
Projektas buvo aiškus dar 2017 metais
Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastato renovavimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms darbai užvirė 2017 m. Buvo numatyta sutvarkyti, kaip skelbia ir stendas darbų vietoje, bažnyčios stogą, grindis, perstatyti balkoną, įrengti šildymo ir gaisrinės saugos sistemas, naktinį bažnyčios apšvietimą, automobilių stovėjimo aikštelę, pėsčiųjų ir dviračių takus, laivų prieplauką, lyno keltuvą per Nemuną.
Darbų ėmėsi architektas restauratorius Gintaras Prikockis. Siekta, kad sutvarkyta bažnyčia atliktų ir savo tiesioginę funkciją – veiktų kaip koplyčia, pvz., krikštynoms, vestuvių ceremonijoms, pamaldoms.
Kadangi bažnyčioje renginių metu neišsitekdavo visi norintys, parengtas projektas šalia įrengti ir aikštę, kurioje galėtų būti pastatyta scena. Išlieti pagrindai naujiems statiniams ir sukėlė diskusijų audrą.
Kauno rajono savivaldybė tvirtina, kad šio, Kauno rajono savivaldybės administracijos, valstybės biudžeto ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis įgyvendinamo, projekto iš pradžių ėmėsi Vilkaviškio vyskupija. Tačiau vėliau, supratus, kad stinga finansavimo, darbus perėmė Kauno rajono savivaldybė. Jos atstovai tikina, kad statybos, kurios yra suderintos su paveldosauga, dar nebaigtos, tad nereiktų iš pamatų spręsti ir to, koks bus visas statinys.
„Projekto metu atlikti detalieji archeologiniai tyrimai, įgyvendinta dalis Techninio projekto sprendinių – įrengtas bažnyčios apšvietimas, užbaigiami aikštės įrengimo darbai, taip pat baigiami atkurti istorinio geležinkelio fragmentai, informacinis istorinis stendas. Bus įrengti dviračių stovai, suolas“, – darbus vardijo Jurgita Rakauskaitė, Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vyr. specialistė, vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas.
Projekto vertė – 850 tūkst. eurų. Jo įgyvendinimo metu, kaip teigia Kauno rajono savivaldybės atstovė, medžių nebuvo iškirsta.
Siekia atstatyti 3000 kv. m aikštę
Šiems darbams vadovaujantis architektas G.Prikockis paaiškino, kad atlikus archeologinius tyrimus paaiškėjo, jog prie bažnytėlės kadaise buvo kapinės, o netoli klegėjo turgaus aikštėje susirinkę žmonės. Būtent ją lygiai tokio dydžio, kokia buvo, ir nuspręsta atstatyti. Jokios automobilių stovėjimo aikštelės ar amfiteatro, pasak jo, galutiniame projekte nenumatyta.
„Čia yra žodžiai. Žodžių ekvilibristika. Nežinau, kodėl tai vyksta. Projektas mūsų paruoštas seniai. Su savivaldybe bendrauta 2014–2015 m. Idėjos jau tada pristatytos, o 2017 m. parengtas ir techninis projektas. Jis buvo suderintas. Vyko viešieji pirkimai“, – paklaustas, kaip vertina internetinėje erdvėje besiliejančią kritiką, 15min žurnalistei atsakė architektas.
G.Prikockio teigimu, projektas kito nežymiai, pataisos darytos neesminės: numatytoje ištisinėje šukuoto betono dangoje atsirado skeltų akmenėlių intarpai – rombo formos ornamentai. Betoninės aikštės plotas – 3000 kv. m.
„Tai didžiulis rankų darbas, kuris ilgiau trunka. Suprojektavome pagal senus XX a. pr. žemėlapius atkurtą viešą Zapyškio miestelio aikštę. Juk bažnyčia kažkada stovėjo miestelyje, aplink buvo namų. Tad nusprendėme atkurti aikštę būtent tokios formos ir dydžio, kokia ji buvo tais laikais. Dvi vasaras archeologai vykdė tyrinėjimus“, – idėją paaiškino architektas.
Pasak jo, aikštė bus skirta tik renginiams. Joje nenumatytas automobilių parkavimas ar amfiteatras.
„Šventinė automobilių aikštelė dabar nenumatyta. Ji gal bus projektuojama atskiru projektu. Tarp šventoriaus ir kelio numatyta vieta galimai žaliai, ne betoninei, automobilių stovėjimo aikštelei“, – patikino architektas.
Kieta danga, jo teigimu, leido įrengti ir elektros pajungimų sistemą, o tai – gana brangūs sprendiniai.
„Galima bus dėl to pastatyti ir sceną, panaudoti šiuolaikinę įrangą. Amfiteatras – pirminė mintis, kuri nunyko pasikonsultavus su kultūros paveldo puoselėtojų atstovais. Šalia bažnyčios amfiteatras nesuprojektuotas. Šiuo metu darome miestelio sutvarkymo viziją. Joje numatyta sutvirtinta krantinė, galbūt ją ir galima įsivaizduoti amfiteatro formos, tačiau aukštyn iškilusio amfiteatro nenumatyta“, – dar kartą pakartojo G.Prikockis.
Anot jo, projekto įgyvendinimo metu pavyko išnaikinti aplink bažnyčią stovėjusius elektros stulpus – viskas nugulė po žeme. Du numatyti bažnyčios sutvarkymo projektai – pritaikymo ir kapitalinio remonto bei kultūros paveldo tvarkybos – jau įgyvendinti, beliko užbaigti trečiąjį, skirtą aplinkos sutvarkymui.
„Aplink bažnyčią paklojome veją, atkeliavusią iš Pakruojo“, – teigė architektas.
Visiškai darbus planuojama užbaigti kitų metų vasarį–balandį. Mobili pontoninė prieplauka, anot jo, jau veikia.
Paveldosaugininkai aiškinasi aplinkybes
Kaip 15min teigė Kultūros paveldo departamento atstovė ryšiams su visuomene Rytė Šerėnaitė, teritorijos aplink Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kuri pripažinta saugomu kultūros paveldo objektu, sutvarkymo projektas, kurio užsakovas – Kauno rajono savivaldybė, buvo viešinamas, bendruomenė buvo įtraukta į diskusiją.
„Pagal pirminį apskaitos duomenų patikrinimą, konkrečių vertingųjų savybių aplinkos apsaugai nenustatyta. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šiuo metu atlieka patikrinimą, aiškinasi šio atvejo aplinkybes. Platesnį komentarą galėsime pateikti per savaitę“, – paaiškino R.Šerėnaitė.
