Automobilį mylime ne mažiau, nei maistą ar namus
Įstrigę spūstyje galime pasiguosti gal tik vienu faktu – portalo dailymail.co.uk duomenimis britai į darbą vidutiniškai važiuoja pusantros valandos. Dešimtadalis apklaustų britų, kasdien kelionei į darbą sugaišta... 4 valandas!
Lietuvoje kelionės į darbą trukmės statistika kol kas nėra surinkta, tačiau bendrovė „Ford“ sukūrė svetainę, kurioje galite pasitikrinti, ar iš tiesų jūsų kelionė į darbą, įvertinus laiko ir finansinius kaštus jau tampa erzinančia rutina. Atlikus trumpą testą svetainė apskaičiuoja, kiek įdomių filmų galėtumėte pažiūrėti, užuot sėdėję spūstyje ir kiek kelionėms į darbą išleisite iki savo pensijos. Kaip sakė kurmis animaciniame filmuke „pusė grūdo per dieną – visai nieko, bet 182 grūdai per metus – jau daug!“
Vidutinis europietis į darbą vyksta maždaug 37 minutes.
Tad pabūkime protingaisiais kurmiais, ir paskaičiuokime. „Eurostat“ 2015-ųjų metų duomenimis, lietuviai yra antra šalis, daugiausiai išleidžianti degalams ir savo nuosavo automobilio priežiūrai. Tam išleidžiame 10,4 proc. visų savo išlaidų (skaičiuojant nuo vidutinio atlyginimo tai būtų apie 70 eurų).
Mus šioje srityje lenkia tik slovėnai, išleidžiantys 11 proc. Neįprasta, tačiau geografiškai ir ekonomiškai netoli nuo slovėnų esantys slovakai automobiliui ir degalams išleidžia 3,3 proc. savo išlaidų ir yra mažiausiai automobilius „branginanti“ Europos šalis. Tuo metu mes, lietuviai, daugiau nei automobiliui išleidžiame tik maistui ir būsto priežiūrai (bei visiems su juo susijusiems mokesčiams).
Užtat viešajam transportui bei kitiems būdams keliauti į darbą lietuviai išleidžia 1,8 proc. nuo visų išlaidų ir pagal šį rodiklį jau esame tarp mažiausiai tam tikslui išleidžiančių šalių.
Poveikis sveikatai: mindamas nuvargsi labiau, bet gyvensi ilgiau
Panagrinėkime kitus aspektus. Lietuvoje viena dažniausių mirties priežasčių yra kraujotakos sistemos ligos. Dėl šios priežasties kasmet miršta beveik pusė visų mirusių vyrų ir daugiau nei pusė moterų. Kasmet tūkstančiai žmonių toliau palaiko šią statistiką. Ar galime kažką padaryti, kad statistika bent pamažu pradėtų keistis?
Svetainėje bicycling.com aprašomo tyrimo duomenimis, ištyrus 1500 kasdien mynusių dviratį, nustatyta, jog jie turės trečdaliu mažesnę tikimybę kankintis dėl per aukšto kraujo spaudimo ar kitų kraujotakos sistemos ligų.
Ištirta, kad dviračio mynimas suaktyvina smegenų veiklą, todėl mažina tikimybę senatvėje sirgti Alzhaimerio liga, padeda palaikyti normalų kūno svorį, dviratininkai gyvena maždaug 17 proc. ilgiau.
Užsienio portalas movoto.com taip pat suskaičiavo, jog žmonės, važinėjantys dviračiu, valstybei sutaupo apie 450 eurų sveikatos priežiūros išlaidų kasmet – mat yra retesni sveikatos priežiūros įstaigų lankytojai.
Dėl kietųjų dalelių poveikio miestiečiai miršta anksčiau
„Triukšmo tarša“ – dar vienas taršos tipas, kurio nematome, tačiau gyvenimo kokybė (ypač – miestiečių), nuo šios taršos stipriai kenčia. Dviračio mes beveik negirdime, jis nekelia ne tik oro, tačiau ir triukšmo taršos.
Automobilių avarijose kasmet žūsta 33 000 žmonių, važiuodami ant dviračio – 667. Bėda ta, kad dviratininkai žūsta dažniausiai ne užsižiopsoję ir atsitrenkę į stulpą, o būtent susidūrę su automobiliais. Tad kurdami miestus, draugiškesnius dviratininkams ir populiarindami šį gyvenimo būdą, dviratininkų žūčių skaičių galime dar sumažinti.
Beje, Europos Sąjungos duomenimis, mirti dėl oro taršos miestuose – tikėtina 10 kartų labiau, nei žūti autoįvykio metu. Europoje kasmet dėl oro taršos miršta apie 400 tūkstančių žmonių. Lietuvoje – skaičiuojama kiek daugiau nei 3000.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistė Alina Rogoža sako, jog Europoje sukurta programinė įranga „AirQ+“, leidžianti pakankamai tiksliai įvertinti oro taršos kietosiomis dalelėmis, azoto dioksido (tai – automobilių išmetami teršalai), poveikį žmonių sveikatai ir mirtingumui.
Šia programine įranga buvo ištirti du miestai – Vilnius ir Kaunas. Nustatyta, kad vilniečiai dėl oro taršos jau dabar gyvens 0,34 metų trumpiau (tai yra apie 4 mėnesius trumpiau).
Vilniuje dėl kietųjų dalelių poveikio kasmet 263 žmonės miršta anksčiau, nei turėtų.
Kaune gyvenimo trukmė dėl kietųjų dalelių, sklandančių aplinkos ore, sutrumpėja 0,69 metų (tai yra apie 8 mėnesius). Anksčiau laiko šiame mieste miršta 338 žmonės.
Taigi, šiandieninė situacija tokia, o dabar reikia mūsų apsisprendimo – kaip gyvensime, sportuosime ar tingėsime, kokiu būdu keliausime į darbą ir... kaip anksti mirsime. Panašu, kad populiarų posakį būtų galima perfrazuoti į „Komfortas reikalauja aukų“.
Gyvenantys sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose ir važiuojantys į darbą miesto centre spūstyse kas rytą praleidžia beveik valandą laiko. Nebijantys iššūkių bando alternatyvias transporto priemones ir renkasi dviračius arba paspirtukus, sutaupydami jei ne laiko, tai bent sveikatos.
„Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas pastebi, kad savo laiką labiausiai brangina ir nebenori jo leisti automobilyje jaunoji karta. Ieškodami būsto, jie pirmenybę teikia lokacijai, o kelionė į darbą pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku ar riedlente jų anaiptol nebaugina.
Projektą „Gyvenimui be automobilio“ inicijuojanti NT bendrovė „Realco“ kviečia gyventojus kurtis arčiau centro ir naudotis patogiai sukurta infrastruktūra, leidžiančia visus būtiniausius objektus – darbą, prekybos centrą, laisvalaikio leidimo zoną, mokyklas bei darželius pasiekti be automobilio.
