P.Gebrauskas Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad į Lietuvą žengę didieji paslaugų centrai davė teigiamą postūmį ir prabangaus turto segmentui. Prieš kokius 6–7 metus aukštesnės vertės NT pirkdavo vyresnio amžiaus verslininkai, o dabar jį gali įpirkti ir jaunimas.
„Analizuodami šį segmentą, matome, kad būtent verslai, kuriantys aukštesnę pridėtinę vertę, sugebantys mokėti didesnius atlyginimus, duoda didelę galimybę jauniems žmonėms pirkti kokybiškesnį turtą. Ir dėl tos kaitos labai smarkiai pasikeitė amžius. Žmonės, kurie perka brangesnį turtą, yra gerokai jaunesnio amžiaus“, – tikino jis.
P.Gebrausko teigimu, per pastaruosius penkerius metus prabangaus turto, kurio kaina viršija 150 tūkst. eurų, pardavimai kilo po 3–5 procentus per metus.
„Jaunas pirkėjas su stabiliomis pajamomis, dirbantis paslaugų centruose ar startuoliuose, gali sau leisti įsigyti geresnį ir prabangesnį turtą. Namų perkama mažiau, nes pasiūlos tokios nėra, bet tendencijas matome tas pačias. Tačiau namų pasiūla labai maža, todėl dauguma renkasi patys statyti“, – tikino jis.
Tuo stebėtis nereikėtų, sako banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, mat IT srities specialistų atlyginimai vien per praėjusius metus kilo apie 4–10 proc.
„Tai tikrai spartus darbo užmokesčio kilimas, turint omeny, kad tai tikrai aukšti atlyginimai. Matosi, kad yra tikrai didžiulė tų specialistų paklausa, matyt, ir trūkumas. Tai viena dinamiškiausių darbo rinkos kategorijų. <...> Tai yra turtingesnės viduriniosios klasės Lietuvoje užuomazga ir tai turėtų tik džiuginti“, – įsitikinusi I.Genytė-Pikčienė.
„Inreal“ grupės NT rinkos tyrimų vadovas Robertas Žulpa mano, kad augantis pirkėjų susidomėjimas brangiu turtu daro įtaką ne tik NT rinkai, bet ir keičia miesto paveikslą. Dėl kylančios paklausos, vis daugiau vystytojų žengia į prabangų segmentą taip didindami potencialių pirkėjų pasirinkimo galimybes, konkurenciją ir spaudimą kainai.
„Kadangi dauguma prabangaus segmento būsto yra centrinėje miesto dalyje, tai lemia centrinės dalies tankinimą ir vystymąsi – tušti plotai užstatomi, vyksta apleistų teritorijų bei pastatų konversiją į prabangų turtą“, – tikino jis.
„Inreal“ duomenimis, pastaruosius 3 metus prabangaus (kainuojančių daugiau nei 2,3–2,4 tūkst. eurų už kv. metrą) segmento butų pardavimų dalis pirminėje rinkoje sudarė 10–15 proc. nuo visų pardavimų.
„2018 metais vystytojai buvo ypač aktyvūs šiame segmente ir rinkai pasiūlė rekordinį skaičių prabangių butų. Šiuo metu neparduotų prestižinės klasės butų skaičius Vilniuje siekia apie 1,4 tūkst. ir tai sudaro apie 30 proc. visos pirminės rinkos pasiūlos“, – aiškino R.Žulpa.
Jo nuomone, toliau augant gyventojų pajamoms ir perkamajai galiai, šiais metais galima tikėtis sulaukti rekordinės paklausos prestižiniame segmente. R.Žulpa prognozuoja, jog 2019 metais prabangaus turto pardavimų dalis sudarys apie 20–30 proc. visų pirminės rinkos pardavimų.
