Tuomet beveik nieko nestebinusios 38 mln. eurų vertės projektas rinkai buvo pristatomas kaip „elegantiškas, rafinuotai subtilus, analogų Lietuvoje neturintis 28 aukštų gyvenamasis namas pačiame Vilniaus miesto centre“.
„Arfos“ statytojai turėjo ambicijų pasiekti beveik 100 metrų aukštį, tačiau neatlaikė netikėtai užklupusios krizės: statybos sustojo 2009-aisiais, bankui nutraukus finansavimą. Dabar nebaigtą pastatą įsigijus naujiems savininkams, jo aukštis turėtų pasiekti numatytą projekte, jei bus baigtas statyti paskutinis F korpusas.
Pradedant statybas skelbta, kad 35,4 tūkst. kv. m ploto pastate be pusantro šimto butų turėjo būti įrengtos komercinės patalpos pirmajame ir antrajame aukštuose bei požeminis garažas. Nuo 20-ojo daugiabučio aukšto rinkai buvo siūlomi prabangūs apartamentai, kurie galiausiai taip ir nebaigti statyti.
2008 metais skelbtais duomenimis, taip ir nepastatytame vadinamajame VIP korpuse butai buvo parduodami už 4,9 tūkst. – 5,8 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Palyginimui, 2016 metų pradžioje Vilniuje naujų prestižinės klasės butų 1 kvadratinio metro kaina siekė 2,6 tūkst. eurų.
Plėtotojui name pavyko parduoti 35 proc. butų. Galiausiai projektas baigėsi penkioliktus veiklos metus skaičiavusios bendrovės „Vyroko nekilnojamasis turtas“ bankrotu.
Vis dėlto Vikipedijoje „Arfa“ šiuo metu įtraukta į aukščiausių pastatų Lietuvoje sąrašą – jame užima 20 vietą. Jei neskaičiuosime įvairių inžinerinių statinių, ją lenkia tik verslo centras „Europa“ Vilniuje, daugiabutis „Pilsotas“ Klaipėdoje bei Tauragės ir Vilniaus televizijos bokštai.
Architektas žada tęsti darbą
Daugiabutį projektavęs architektas Vladas Treinys 15min sakė planuojantis prisidėti prie projekto pabaigimo.
„Projekto pradžia buvo 2002-2003 metais, tai jau gerokas laiko tarpas praėjęs. Jį pradėjome su architektu Danu Rusecku, kuriam jau amžiną atilsį. Kad galbūt tiktų tokia (pastato – 15min) forma, nulėmė santykis su gatve. Tas sklypas yra tarp dviejų gatvių, todėl gyvenamajam namui reikėjo užtikrinti komfortą, įrengti kiemą. Visada, kai praeina laiko tarpas, pagalvoji, kad gali projektuoti ir kitaip. Bet tuo metu buvo taip sugalvota“, – sakė jis.
Anot V.Treinio, su naujaisiais pastato savininkais jis derasi dėl projekto priežiūros paslaugų.
„Dabar neina kalba apie projektavimą, nes yra ir projektas, ir leidimas statyti. Kalbame apie projekto vykdymo priežiūrą. Konkrečių sutarčių nėra, bet kalba buvo. Matyt, dalyvausiu“, – sakė architektas.
Nebaigtą pastatą įsigijusios bendrovės „Irec Baltic“ vadovas Saulius Kulvietis tikino, kad daugiabučio statybos prasidės jau netrukus. Planuojama ne tik įrengti reikalingus inžinerinius tinklus, fasadus, bet ir baigti statyti jo paskutinį korpusą.
„Baigti yra tie korpusai, kuriuose gyvena žmonės. Tas, kas yra „neužtraukta“ stiklu – nebaigti, juose bus vykdomi statybos darbai. F korpusas bus statomas, jis yra projekto dalis. Tas, kas yra techniniame projekte, yra išduotas leidimas pagal jo techninius parametrus, aukštingumus, tūrius, bus statoma ir daroma“, – pasakojo jis.
Anot S.Kulviečio, namui trūksta net rūsio ir kiemo.
„Statyba yra nebaigta, užkonservuota, numesta ir mes ją tokią turime, projektuojame ir dėliojame. Objektas bus vientisas, nebus nesutvarkytų vietų. Yra daug neišspręstų vėdinimo, šildymo, elektros sistemos, parkingo ir kitų problemų“, – sakė „Irec Baltic“ vadovas.
Tiesa, kada pastatas bus baigtas statyti, S.Kulvietis kol kas nežino.
„Kaip Dievas duos. Stengsimės. Paskambinkite už mėnesio ir pasakysime, kaip sekasi. Matote, labai sunki stadija, nes įmonės bankrutavo, nėra visų dokumentų, archyvai tušti. Todėl renkame medžiagą, projektuojame ir rišam viską į krūvą“, – teigė jis.
„Irec Baltic“ nebaigtą statyti „Arfos“ dalį įsigijo gegužės pradžioje.
Negražu, bet tegu sutvarko
Vilniaus miesto savivaldybės architektas Mindaugas Pakalnis pasakojo, kad tuomet, kai buvo projektuojamas pastatas Konstitucijos pr., architektų bendruomenė jį vertino kaip prestižinį daugiabutį su geru vaizdu. Dėl statinio aukštingumo tuomet niekam nekilo klausimų, tačiau ne visiems patiko architektūrinė išraiška.
„Mūsų pastatai daugiau vertikalūs, o čia tramplinas. Jis kiek kitoks nei kiti pastatai, todėl daugelis diskutavo, ar gali čia toks stovėti. Jeigu jis nebūtų apstatytas kitais pastatais, atrodytų keistai“, – mano M.Pakalnis.
Tačiau, anot jo, dabar „Arfa“ tapo Konstitucijos prospekto dalimi ir vaizdo nedarko.
„Daugiabutis tapo dešiniojo Neries kranto dalimi. Jeigu jį sutvarkys, pastatas turėtų „įsipaišyti“ į bendrą kompoziciją. Tik kad nestovėtų toks, koks dabar. Pastačius verslo centrą „Quadrum“ jis nebedominuoja, kaip anksčiau. Aplinkiniai pastatai jį pridengia, atsiras daugiau statinių, tuomet dar labiau pridengs. Jis bus vienas iš kalvos elementų, o ne paskutinis, kuris ją užbaigia“, – sako M. Pakalnis.
Galėjo būti ir blogiau
Tačiau apleistų teritorijų Konstitucijos prospekte galėjo būti ir daugiau. Mat 2005 metais „Vyrokas“ skelbė Kanų nekilnojamojo turto parodoje MIPIM su Olandijos kompanija „Middle Europe Investment“ sutaręs dėl 145 mln. eurų vertės projekto „Kvartalas“ plėtros.
Tuomet tarp prekybos centro „Europa“ bei Lietuvos vaikų ir jaunimo centro planuota statyti švietimui, kultūrai, pramogoms skirtus kompleksus, gyvenamosios bei komercinės paskirties pastatus.
Pirmuoju etapu teritorijoje buvo numatytos „Arfos“ statybos, o vėliau – greta planuota pastatyti naują Vilniaus kooperacijos kolegijos pastatą, renovuoti bendrabutį, įrengti trijų lygių požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Savivaldybė teritorijoje norėjo įkurti Bendruomenių rūmus su konferencijų salėmis. Tuomet net svarstyta Kernavės gatvėje įrengti tunelį, kaip ir Geležinio Vilko gatvėje.
Šios vizijos turėjo būtų įgyvendintos iki 2007 metų pabaigos. Tačiau šiuo metu teritoriją valdžiusios bendrovės „Nolita“ akcininkė Nyderlandų kompanija siekia jos bankroto. Įmonė valdo pastatą sostinės Lvovo gatvėje, kur planavo statyti naują kolegijos pastatą, prekybos centrą, automobilių stovėjimo aikštelę bei du biurų pastatus.
Kreditorių teigimu, projektas nebegalės būti įgyvendintas, nes Vilniaus kooperacijos kolegija nutraukė 2006 metais pasirašytą jungtinės veiklos sutartį, mat „Nolita“ nevykdė įsipareigojimų.