Vienam Vilniuje nuomotis butą per brangu
Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.Lt“ projekto vadovė Ieva Basokė teigia, kad nemažai studentų būsto paieškas pradeda iš anksto, tačiau aktyviausias periodas būna prieš pat mokslo metų pradžią.
Anot jos, neatsižvelgiant į pastato statybos ar restauracijos kainas, vieno kambario butą Vilniuje galima išsinuomoti už 283 eurus, dviejų – už 435 eurus, trijų kambarių buto nuomos kaina siekia apie 644 eurus.
Šalies laikinojoje sostinėje už vieno kambario nuomą studentai vidutiniškai sumoka 184 eurus, už dviejų – 278 eurus, o už trijų – 443 eurus.
Vienam Vilniuje nuomotis būstą yra brangu, tačiau jei taip nutinka, tokiu atveju studentas renkasi mažą vieno kambario butą.
Pasak I.Basokės, tarp studentų populiariausi yra 2–3 kambarių butai.
„Jei studentas negyvena bendrabutyje, jis kartu su draugais ar pažįstamais nuomojasi dviejų ar trijų kambarių butą, kuriame yra keli panašaus dydžio kambariai su atskira virtuve ar virtuve su svetaine.
Vienam Vilniuje nuomotis būstą yra brangu, tačiau jei taip nutinka, tokiu atveju studentas renkasi mažą vieno kambario butą“, – komentuoja ji.
„Domoplius.Lt“ projekto vadovės teigimu, retas studentas gali sau leisti gyventi Vilniaus centre, todėl jam svarbu, kad butas turėtų kuo paprastesnį, patogesnį ir greitesnį susisiekimą su miesto centru arba universitetu.
Anot kito skelbimų portalo „Aruodas.Lt“ vadovės Viktorijos Steponavičiūtės, skelbimuose nepastebima, kad butų šeimininkai nurodytų, jog nenori, kad jų būste apsigyventų studentai, arba tokie atvejai itin reti.
„Kartais paminima, kad butas bus nuomojamas dirbantiems žmonėms; šeimai su vaikais; merginoms ar vaikinams“, – pažymi ji.
Nekilnojamojo turto tarpininkai nesutaria, kada geriausia pradėti ieškoti būsto
Tai, jog studentai būsto ima ieškoti tik prieš pat mokslo metų pradžią, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras įvardija kaip vieną didžiausių klaidų.
„Galvojama, kad jei būsto reikia tik nuo rugsėjo, tai jo galima pradėti ieškoti tik rugpjūčio pabaigoje. Tada atsitinka taip, jog nelieka iš ko rinktis ir tenka nuomotis pakankamai nutolusius (nuo mokymo įstaigos – 15min) butus, sudaryti sutartis aukštesnėmis kainomis arba netgi gyventi viename bute kartu su šeimininkais“, – teigia R.Pleteras.
Galvojama, kad jei būsto reikia tik nuo rugsėjo, tai jo galima pradėti ieškoti tik rugpjūčio pabaigoje. Tada atsitinka taip, jog nelieka iš ko rinktis.
„Capital Experts“ biuro Vilniaus mieste vadovė Aušra Kriščiūnienė mano atvirkščiai – geriausia būsto pradėti ieškoti ne anksčiau nei rugpjūčio viduryje.
„Pastaruoju metu nuomos kainos krinta ir tikėtina, kad būstų šeimininkai, kurie, sulaukę rugsėjo 1-os dienos, dar nebus niekam išnuomoję savo buto, persigalvos ir pakoreguos kainą į žemesnę pusę.
Pernai buvo panaši situacija. Žmonės nenorėjo mažinti kainų, tačiau kai atėjo rugsėjo 1-oji, jos vis tiek nebuvo aukštesnės nei prieš tai buvusį mėnesį. Taip yra dėl pasiūlos, ji didelė ir dėl to kainos neauga“, – sako ji.
R.Pleteras taip pat atkreipia dėmesį, jog neretai būsimi pirmakursiai susigundo mažesnėmis nuomos kainomis, tačiau kai ateina šaltasis sezonas, to pasigaili, nes paaiškėja, kad butas yra neekonomiškas, jo išlaikymo kaštai yra dideli.
Anot jo, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vietą, kurioje yra būstas, bet ir į socialinę infrastruktūrą (pavyzdžiui, kiek toje vietoje parduotuvių, mokyklų), rajono ar kvartalo intensyvumą (kuo mažiau žmonių ir kuo daugiau gamtos, tuo būsto vertė labiau išauga).
Kaip klaidą A.Kriščiūnienė įvardija ir tai, kad būsimi nuomininkai neįvertina savo finansinių galimybių, renkasi per gerą butą, o vėliau susiduria su problemomis. Taip pat išsinuomoja būstą su nepažįstamais ar mažai pažįstamais žmonėmis, su kuriais negali kartu sugyventi.
Būna, kad vienas iš nuomininkų, susiradęs merginą ar vaikiną, ar dėl kokių nors kitokių priežasčių, išsikrausto ir tada likusieji neišgali susimokėti už nuomą, praranda sumokėtą užstatą ir t.t.
„Būna, kad vienas iš nuomininkų, susiradęs merginą ar vaikiną, ar dėl kokių nors kitokių priežasčių, išsikrausto ir tada likusieji neišgali susimokėti už nuomą, praranda sumokėtą užstatą ir t.t.“, – sako A.Kriščiūnienė.
Studentams pataria apsvarstyti nuomą name
A.Kriščiūnienė pažymi, jog būsimi studentai turėtų pagalvoti ir apie variantą, kai kambarys nuomojamas name, gyvenant kartu su šeimininkais. Tokiu atveju, pasak jos, nuomininkas gali turėti ne tik savo kambarį, bet ir naudotis kitais patogumais: kieme pasistatyti automobilį, išeiti į terasą ar vidinį kiemelį.
„Šeimininkai taip pat mažiau kišasi į nuomininkų gyvenimą, stengiasi atsižvelgti į jų poreikius.
Jie name dažniausiai turi savo atskirą įėjimą, kiti gyventojai – savo erdvę. Žinoma, jei nuomininkas mėgsta švęsti ir linksmai leisti laiką, jis visur turės problemų – ar gyvendamas su šeimininkais, ar be jų“, – kalba ji.
Pašnekovė priduria, kad kitokia situacija susiklosto, kai gyvenama bute su šeimininku. Tokiu atveju sunkiai pavyksta išvengti trinties, ypač jei būsto savininkas nuolat kontroliuoja, kiek elektros, dujų ar vandens išnaudoja nuomininkas.
Paklausta, kurie sostinės mikrorajonai patraukliausi studentams, A.Kriščiūnienė sako, jog tai – Antakalnis, Žirmūnai, Šeškinė, Naujamiestis.
Studentų bendrabučiai nėra izoliuotas verslas
Likusieji studentai, kurie nesinuomoja ir neperka būsto, paprastai renkasi gyventi bendrabutyje. Pasak Lietuvos studentų sąjungos Komunikacijos vadovės Vaivos Kasiulynaitės, tiksliai sunku pasakyti, koks skaičius studentų apsigyvena bendrabutyje, tačiau dauguma norinčiųjų čia apsigyventi tokią galimybę gauna.
Šią situaciją lemia ir tai, kad stojančiųjų į aukštąsias mokyklas kasmet mažėja, o tarp jų taip pat yra tokių, kurie mokyklą baigė anksčiau, tad jų poreikis gauti vietą bendrabutyje mažesnis.
Pasak V.Kasiulynaitės, dauguma studentų, besirenkančių bendrabutį, daro tai dėl to, kad tai gerokai pigesnis variantas nei buto nuoma. Tačiau yra ir kitokių priežasčių.
„Pasitaiko studentų, kurie nori „atitrūkti nuo šeimos“ ar išbandyti gyvenimą bendrabutyje vien dėl patirties, tačiau tokių studentų skaičių nuspėti sunku, nors jis neabejotinai nežymus“, – komentuoja ji.
Pasak pašnekovės, vidutiniška šalies bendrabučio kambario kaina siekia apie 60 eurų, tačiau ši kaina neatitinka kokybės.
„Studentai labiausiai nepatenkinti apgailėtina bendrabučių būkle, pasikartojančiais gedimais, kainų kėlimais, nelemiančiais būsto kokybės pagerėjimo“, – sako V.Kasiulynaitė.
Studentai, aišku, turi prisidėti prie šių būstų išlaikymo ir juos tausoti, tačiau bendrabučiams nereikėtų taikyti standartinių rinkos principų.
Apskritai į bendrabučius nereikėtų žiūrėti kaip į tiesiog apgyvendinimo paslaugą, kažkokį izoliuotą verslą, orientuotą į studentus, neturinčius daug lėšų nuomotis brangesnį būstą. Bendrabučiai yra integrali kiekvienos aukštosios mokyklos dalis, todėl pačios aukštosios mokyklos interesas ir atsakomybė yra studentus aprūpinti padoriu būstu.
Studentai, aišku, turi prisidėti prie šių būstų išlaikymo ir juos tausoti, tačiau bendrabučiams nereikėtų taikyti standartinių rinkos principų“, – mano studentų sąjungos atstovė.
Pasak jos, Lietuvos bendrabučių būklė panaši į esančių Latvijoje, tačiau labai skiriasi nuo Estijos studentų būstų. Ten studentai kambaryje gyvena po du, turi savo vonios kambarį. Nors erdvės kambaryje nėra daug, baldai ir pastatas yra geros būklės.
„Kalbant apie Lenkiją, joje situacija yra tarp Lietuvos ir Estijos variantų – tai stipriai priklauso nuo specifinės aukštosios mokyklos, apie kurią kalbame. Dalis jų yra puikiai susitvarkiusios bendrabučius, kitos siūlo studentams pelėsius ir šaltį“, – sako V.Kasiulynaitė.
