„Papasakosiu apie mūsų situaciją. Su draugu kol kas esame nesusituokę, aš iš pirmos santuokos turiu dukrą. Taip pat esu gavusi valstybės paramą (pirmajam būstui) ir įsigijusi butą. Draugas nekilnojamojo turto neturi. Galvojame apie didesnį būstą, galbūt namą, ar mes galėtume pasinaudoti valstybės parama?“ – 15min „Būsto ABC“ klausė Jolita.
Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė atkreipė dėmesį į Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Pagal jį, šeimos, pasinaudojusios parama būstui įsigyti, pavyzdžiui, gavę valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, subsidiją šio kredito daliai apmokėti ar pradiniam įnašui padengti, gali dar kartą pretenduoti į minėtą paramą, jeigu turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. Arba jei turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
„Pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą teisę į finansinę paskatą (subsidiją) pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms regione turi tos jaunos šeimos, kai nė vienas jaunos šeimos narys, būdamas visiškai veiksnus (išskyrus jaunos šeimos vaikus), ir jaunos šeimos vaikai iki kreipimosi į savivaldybės administraciją dėl finansinės paskatos dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto. Jeigu jauna šeima turi ar turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kuris atitinka anksčiau nurodytus būsto požymius (naudingojo ploto, tenkančio vienam šeimos nariui, ar fizinio nusidėvėjimo), – laikoma, kad jauna šeima atitinka anksčiau minėtą reikalavimą“, – kalbėjo ji.
Be to, E.Banienė atkreipė dėmesį, kad pagal jaunos šeimos ar šeimos sąvokas, pretenduoti į paramą būstui įsigyti ar finansinę paskatą gali sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, motina arba tėvas, vieni auginantys vaiką arba daugiau vaikų.
„Tuo atveju, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 5 metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija ir išieškota subsidijos suma pervedama į valstybės biudžetą.
Šeimai nutraukus santuoką, gauta subsidija (pasinaudojus parama būstui įsigyti ar finansine paskata) neturi būti grąžinama, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių“, – nurodė ji.