Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el.paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
„Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis tvirtino, kad galimybė gauti būsto paskolą kartu su tėvais yra.
„Kiekvienas būsto kreditas ir jo gavėjai visais atvejais vertinami individualiai. Jeigu paskolą ima bendraskoliai, šiuo atveju tėvai, vertinamos visų kredito gavėjų pajamos ir jų tvarumas“, – sakė jis.
Tačiau D.Burdaitis atkreipė dėmesį, kad imant būsto kreditą kartu su tėvais gali reikšmingai sutrumpėti paskolos terminas. Maksimalus paskolos terminas skaičiuojamas nuo vyriausio bendraskolio amžiaus išduodant būsto kreditą iki pensijos. Kitas aspektas, kurį būtina įvertinti, – trumpėjant paskolos terminui, didėja mėnesinės įmokos, todėl didesnę dalį pajamų reikia skirti paskolos įmokoms mokėti.
„Tėvai turi žinoti, kad dalyvauja ne tik būsto kredito išdavimo procese ir kad įgytas būstas iš dalies priklauso jiems nuosavybės teise, bet ir turi atkreipti dėmesį, jog visą paskolos laikotarpį tėvai bus vienodai atsakingi už paimtą kreditą ir su juo susijusius įsipareigojimus“, – aiškino jis.
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė bei SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė, sakė, kad bendraskoliais dažniausiai tampa bendrą ūkį vedantys asmenys – sutuoktiniai, kartu gyvenantys partneriai.
„Taip pat bendraskoliais gali būti ir vaikai kartu su savo tėvais. Dažniausiai pastebime, kad tėvai būna bendraskoliais, kai jaunai šeimai pajamų nepakanka paskolos įsipareigojimams vykdyti. Praktikoje bendraskoliai yra ne tik solidariai atsakingi už kreditą, bet ir tampa įsigyto turto savininkais“, – kalbėjo ji.
Kai vaikai tampa bendraskoliais kartu su savo tėvais, tokiu atveju vertinamos ir jų gaunamos pajamos, įsipareigojimai ir kiti veiksniai, o būsto paskolos terminas ar kitos sąlygos taip pat nustatomos atsižvelgiant į visus bendraskolius ir jų finansinę situaciją.
„Vėliau, kai vaikų finansinė situacija pasikeičia ir jie vieni gali vykdyti paskolos įsipareigojimus, nes padidėjo pajamos, sukūrė šeimą ir vyras ar žmona tampa bendraskoliu, bendru sutarimu tėvams nebebūtina toliau būti bendraskoliais“, – 15min „Būsto ABC“ aiškino S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sakė, kad paprastai suteikiant būsto kreditą kaip bendraskoliai dalyvauja sutuoktiniai ar bendrą ūkį vedantys asmenys. Svarbu pažymėti, kad įsigyjant būstą su kreditavimo paslauga už kreditą solidariai yra atsakingi visi kredito sutartyje nurodyti asmenys.
„Taip pat svarbu pažymėti, kad jei būstą perka nesusituokę asmenys, jis registruojamas kaip kiekvieno dalinė nuosavybė. Dėl išvardytų priežasčių, perkant būstą su būsto paskola, turi dalyvauti asmenys, suinteresuoti būsto įsigijimu ir sutinkantys mokėti kredito įmokas, jei vienas iš bendraskolių nebegalėtų mokėti.
Pasitaiko atvejų, kai jaunas žmogus (pvz., studentas, atvykęs į kitą miestą studijuoti) ketina įsigyti būstą, tačiau paprastai jis neatitinka Atsakingo skolinimo nuostatuose nustatytų reikalavimų pajamoms, ir dėl šios priežasties paskoloje kaip bendraskoliai dalyvauja jo tėvai.
Visgi dažniausiai savo gyvenimo sąlygų gerinimuisi skolinasi šeimos, imant paskolą vertinamos bendros šeimos finansinės galimybės, todėl sutuoktiniai kartu ima paskolą ir tampa bendraskoliais, t.y. solidariai atsakingais už paskolos grąžinimą“, – tikino S.Abraškevičius.
O banko „Luminor“ būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys aiškina, kad būsto paskolos paskirtis – padėti įsigyti būstą nuolatiniam gyvenimui.
„Taigi, kai kalbame ne apie pavienius asmenis, jos suteikiamos tik tokiems asmenims, kurie rūpinasi (ar planuoja rūpintis) bendru ūkiu: šeimoms, poroms, planuojančioms gyventi kartu, artimiems giminaičiams, taip pat planuojantiems gyventi kartu“, – sakė jis.
Anot jo, būsto paskolos gavėjai taip pat turėtų būti ir turto bendraturčiai, kad visi būtų suinteresuoti išlaikyti turtą.
„Tad toks modelis, kai tėvai dalyvauja paskoloje, bet nėra turto savininkai, nėra tinkamas norint vykdyti atsakingą skolinimą“, – įsitikinęs A.Kvakšys.
Jo teigimu, iki 2009-ųjų krizės buvo gana plačiai taikomas modelis, kai vaikams nepakankant pajamų kreditui gauti tėvai į paskolą būdavo įtraukiami kaip laiduotojai. Tiesa, po jos atsirado daug situacijų, kai tėvams senjorams nukrisdavo nepakeliama našta grąžinti paskolą. 2016 m. Lietuvos bankas priėmė nutarimą, įpareigojantį laiduotojus vertinti kaip ir paskolos gavėjus, t.y. laiduotojas turi būti pajėgus savarankiškai grąžinti paskolą. Tai iš esmės sugriovė laidavimo praktiką, nes nebeliko jokio skirtumo, ar laiduoti už vaikų paskolas, ar tiesiog pasiimti paskolą tėvams ir leisti vaikams gyventi tame turte.
„Apibendrinant – paskolos kartu su tėvais išnyko kaip dinozaurai. Lietuvoje nėra tradicijos kelioms kartoms gyventi viename būste. Taigi, kai tik vaikai jau nusprendžia esą pakankamai savarankiški ir pajėgūs gauti paskolas, jie jas ir ima vieni patys“, – tikino A.Kvakšys.
