„Swedbank“ banko atstovas Saulius Abraškevičius nurodė, kad pagal Atsakingo skolinimo nuostatas, pradinis įnašas turi būti nuosavos, o ne skolintos lėšos, todėl vartojamoji paskola vietoje pradinio įnašo negali būti naudojama.
„Taip pat Atsakingo skolinimo nuostatos numato: kredito davėjas turi įsitikinti, kad įsigyjamo arba statomo nekilnojamojo turto vertės dalis, kurią kredito gavėjas turi sumokėti ne iš kredito lėšų, gaunamų pagal kredito sutartį, būtų sumokėta nuosavomis lėšomis. Taip pat prieš kredito davėjui išmokant kreditą reikėtų patvirtinimą, kad atitinkama nekilnojamojo turto vertės dalis yra sumokėta nuosavomis (ne skolintomis) kredito gavėjo lėšomis“, – komentavo jis.
„Suteikdami būsto paskolas, bankai vadovaujasi Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatais, kurie numato, kad pradinis įnašas turi būti padengtas būsto gavėjo nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis“, –15min „Būsto ABC“ sakė Jovita Bazevičiūtė, „Citadele“ banko Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė.
Andrius Kvakšys, „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas, nurodė, kad pradinio įnašo negalima finansuoti ne tik vartojimo paskolomis, bet ir jokiomis skolintomis lėšomis.
„Tai yra vienareikšmiškai įtvirtinta Atsakingojo skolinimo nuostatuose“, – akcentavo prieš tai išdėstytas nuostatas ir A.Kvakšys.
„Dar pateikdamas paraišką būsto paskolai kredito gavėjas patvirtina, jog pradinis įnašas bus sumokėtas nuosavomis lėšomis. Vėliau tai tikrinama paskolos išdavimo procese“, – aiškino jis.
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė komentuodama taip pat sakė, kad suteikdami būsto kreditus, bankai privalo vadovautis Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais. Remiantis jais, įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė).
„Atsakingojo skolinimo nuostatai nurodo, kad nuosava lėšų dalis turi būti kliento nuosava (t. y. neskolinta). Be to, imdamas paskolą klientas turi raštiškai patvirtinti, kad tai yra jo nuosavi (neskolinti) pinigai. Taigi nuosavų lėšų dalį visais atvejais bus privalu turėti.
Mūsų duomenys rodo, kad būsto paskolų rinkoje aktyviausi yra darbingi 25–40 metų šalies gyventojai, didžioji dalis jų nuosavų lėšų dalį būna susitaupę. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai klientai pasinaudoja savo tėvų ar kitų artimų giminaičių finansine parama, kai kurie turi turto, kurį parduoda ir gautas lėšas panaudoja pradiniam įnašui.
Klientams, kurie ateityje planuotų įsigyti nuosavą būstą, visada patariame pradėti tam taupyti kuo anksčiau, kai tik pradeda gauti pirmąsias nuolatines pajamas. Labai svarbu taupyti reguliariai – t. y. kaupti nedidelėmis sumomis, bet daryti tai nuolat. Reguliariai taupyti yra svarbu dar ir dėl to, kad nuolat atidėdamas dalį pajamų pradiniam įnašui, asmuo kartu galės įsivertinti ir savo finansinę drausmę, vartojimo poreikius, o ši įgyta patirtis pravers tuomet, kai bus paimta būsto paskola ir reikės reguliariai mokėti įmokas“, – sakė ji.
