Po teksto apie tai, ar gali plėtotojas automobilių stovėjimo vietas pardavinėti ne butų gyventojams, į 15min „Būsto ABC“ kreipėsi Andrius, kuris tikina susidūręs su priešinga situacija. Anot jo, būsto vystytojas nenori jiems parduoti automobilio stovėjimo vietos:
„Tiesa, punktas, tai apibrėžiantis, skamba taip:
„Pirkėjas patvirtina jog jam yra žinoma, kad Pastate ir Sklype yra įrengtas Pastato statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojančių teisės aktų nuostatas atitinkantis automobilių stovėjimo vietų skaičius, ir Pirkėjas sutinka, kad Pardavėjas neprivalo užtikrinti Pirkėjui automobilio stovėjimo vietos (ar papildomos vietos) jei Pirkėjas jų neįsigyja šia Sutartimi.“
Žinoma, pasirašant preliminarią sutartį pardavimo vadybininkė minėjo, kad, be jokios abejonės, nebus trukdžių įsigyti šios vietos ir vėliau, tačiau praėjus pusmečiui ir sukontaktavus gavome atsakymą, kad tokios galimybės nėra, o bus tik tada, kai išparduos visus butus. Jeigu liks laisvų, tada galbūt ir pasiūlys.
Ar viskas teisėta?“ – papasakojo situaciją ir paklausė Andrius.
Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el.paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
Šarūnas Tarutis, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės vadovas, 15min „Būsto ABC“ aiškino, kad statytojas teisiškai turi tik užtikrinti minimalų įrengiamų vietų skaičių. Priklausomai nuo vietos mieste, jos gali svyruoti 0,25–1 automobilio vietos butui (str. 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“).
„Tokie reikalavimai miesto nustatomi siekiant riboti automobilių srautą konkrečiose miesto vietose. Pirmiausia miesto centre. Toliau nuo miesto centro esančiuose naujo būsto projektuose paprastai įrengiama 0,75–1 parkavimo vieta vienam būstui“, – sakė jis.
Anot Š.Taručio, daugiabučiui esant centrinėje miesto vietoje, net 75 proc. butų pirkėjų neturės galimybės įsigyti automobilio stovėjimo vietos.
„Numatomas parkavimo vietų skaičius gali dar mažėti – statytojui paliekama galimybė neįvykdžius minimalių normatyvų už neįrengtas vietas sumokėti kompensaciją savivaldybei.
Todėl sprendimą dėl parkavimo vietos įsigijimo geriau priimti iš karto perkant būstą, nes jų skaičius paprastai būna ribotas“, – rekomenduoja jis.
Advokatų profesinės bendrijos TRINITI advokato Deivio Valiulio teigimu, statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ iš esmės įtvirtina tik reikalavimą suprojektuoti ir pastatyti nurodytą minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių prie daugiabučio namo, atsižvelgiant į butų skaičių name ir jo vietą mieste. Tačiau nei šis reglamentas, nei kiti teisės aktai, nenumato šių automobilių stovėjimo vietų pardavimo tvarkos.
„Galioja bendras reikalavimas, kad vienam daugiabučio namo butui privalo būti yra įrengta viena automobilių stovėjimo vieta. Tačiau vieni butų pirkėjai pageidauja įsigyti kelias parkavimo vietas, o kitiems, jos visai nereikalingos ir jie nepageidauja jų įsigyti. Teisės aktai, neįpareigoja kartu su butu privalomai įsigyti automobilių vietas, ar juo labiau, nustatyti privalomų įsigyti vietų skaičių. Atitinkamai įstatymas nenumato ir pareigos vystytojui kartu su butu parduoti automobilių stovėjimo vietą“, – aiškino jis.
Pasak D.Valiulio, perkant butą su automobilių stovėjimo vieta, pirkėjui reikėtų papildomai įsivertinti, ar visos namo automobilių stovėjimo aikštelės yra suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre registruotos kaip vienas daiktas, ar perkamas atskiras nekilnojamojo turto objektas.
Pirmuoju atveju, būtų perkama sutartyje apibrėžta stovėjimo aikštelės dalis, o pirkėjo teisę naudotis ir disponuoti automobilių stovėjimo vieta nustatys ne tik įstatymai, bet taip pat turėtų būti sudaryta automobilių stovėjimo aikštelės bendraturčių sutartis dėl naudojimosi daiktu.
„Jau buvo pirkimo-pardavimo sutartyje turėtų būti identifikuota jūsų perkama automobilių stovėjimo vieta ir numatytos naudojimosi ja sąlygos.
Antruoju atveju, automobilių stovėjimo vieta bus įsigyta kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris priklausys tik jį įgijusiam pirkėjui“, – aiškino D.Valiulis.
Pasak advokato, sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartis labai dažnai kartu yra parduodama tik po vieną automobilių stovėjimo vietą, o papildomų parkavimo vietų įsigijimo galimybė neaptariama, kadangi vystytojai nenori prisiimti papildomų įsipareigojimų. Kitais atvejais, apsiribojama žodiniu vystytojo pažadu, jog, tuo atveju, jeigu pardavus visus butus liks laisvų parkavimo vietų, bus sudaryta galimybė ją įsigyti.
Tačiau D.Valiulio vertinimu, įsigyjant butą, ir pageidaujant turėti pirmumo teisę įgyti papildomą automobilių stovėjimo vietą (-as) ateityje, reiktų aiškiai dėl to susitarti pagrindinėje buto pirkimo-pardavimo sutartyje ar preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje, jeigu ji sudaroma.
„Taip pat, svarbu sutartyje aprašyti visas automobilių stovėjimo vietos pirkimo sąlygas, kaip ir paties buto pirkimo sąlygas bei atsakomybę už jų nevykdymą. Esant sutartyje numatytam vystytojo įsipareigojimui parduoti automobilių stovėjimo vietą, jis privalėtų vykdyti tokią prievolę, o atsisakius tai padaryti – prisiimti sutartyje numatytą atsakomybę už jos neįvykdymą“, – sakė jis.
Projektas „Būsto ABC“ rengiamas kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA).
