Būsto ABC. Koks geriausias variantas norint panaudoti butą vietoj pradinio įnašo?

„Noriu pasiteirauti, ar pradiniu įnašu gali būti įskaitomas... nuosavas butas? Ar jis būtų įkeistas bankui? Koks geriausias variantas norint panaudoti butą vietoj pradinio įnašo?“ – 15min „Būsto ABC“ klausė skaitytoja Vaida.
Nekilnojamasis turtas
Nekilnojamasis turtas / 123RF nuotr.

Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.

Komentuoja Jovita Bazevičiūtė, „Citadele“ banko Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė:

Pradinis įnašas, t. y. ne mažiau kaip 15 proc. perkamo turto kainos, turi būti mokamos nuosavomis lėšomis, todėl turimas nuosavas būstas šiam tikslui negali būti panaudotas.

Komentuoja „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas:

Taip, toks variantas yra galimas. Tai vadinama būsto keitimo paskola. Tokiu atveju klientas įkeičia turimą būstą ir įsipareigoja per tam tikrą laikotarpį jį parduoti bei padengti dalį naujo būsto pirkimui skirtos paskolos. Dabar turimo būsto paskola gali būti neišmokėta, tačiau jos likutis turi būti mažesnis nei 50 proc. būsto vertės.

Komentuoja Andrius Kvakšys, „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas:

Atsakingojo skolinimo nuostatai leidžia laikinai netaikyti pradinio įnašo reikalavimo, kai klientas keičia savo gyvenamąjį būstą – t. y. sudaroma kreditavimo sutartis, pagal kurią naujo būsto įsigijimas finansuojamas be pradinio įnašo (arba su mažesniu pradiniu įnašu), įkeičiamas tiek naujai įsigyjamas, tiek senasis būstas, be to, klientas įpareigojamas per metus sumažinti kredito likutį pradinio įnašo dydžiu. Dažniausiai tai daroma parduodant senąjį būstą.

Toks finansavimas, kada tiesiog vietoj pradinio įnašo visam kreditavimo laikotarpiui įkeičiamas papildomas turtas, negalimas.

Komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono ir Vilniaus finansinių paslaugų centro vadovė:

Suteikdami būsto kreditus, bankai privalo vadovautis Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais. Jais remiantis, įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė).

Atsakingojo skolinimo nuostatai nurodo, kad nuosava lėšų dalis turi būti kliento nuosava, t. y. neskolinta. Be to, imdamas paskolą klientas turi raštiškai patvirtinti, kad tai yra jo nuosavi (neskolinti) pinigai. Tad nuosavų lėšų dalį visais atvejais bus privalu turėti ir turimas nekilnojamasis turtas įprastu atveju negalės būti panaudotas kaip nuosava lėšų dalis.

Turimas nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas kaip nuosava lėšų dalis tik tam tikrais, daugiau nestandartiniais atvejais – pavyzdžiui, paveldėjus, gavus dovanų nebaigtos statybos būstą ir prireikus lėšų jo užbaigimui.

Klientams, kurie ateityje planuotų įsigyti nuosavą būstą, visada patariame pradėti tam taupyti kuo anksčiau, kai tik pradeda gauti pirmąsias reguliarias pajamas. Kad ir nedidelėmis sumomis, bet reguliariai taupyti yra svarbu, nes nuolat atidėdamas dalį pajamų pradiniam įnašui, asmuo kartu galės įsivertinti ir savo finansinę drausmę, vartojimo poreikius, o ši įgyta patirtis pravers tuomet, kai bus paimta būsto paskola ir reikės reguliariai mokėti įmokas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis