Būsto ABC. Ar reikia kaimynų sutikimo norint sklype pasistatyti konteinerį?

Kilnojamieji konteineriai ypač parankūs statant namą. Tačiau ar dėl jų reikia gauti kaimynų sutikimą? 15min „Būsto ABC“ to pasiteiravo ekspertų.
Sklypas Džiaugsmo g. 116
Sklypas Džiaugsmo g. 116 / Luko Balandžio / 15min nuotr.
Temos: 1 „Būsto ABC“

„Ar reikia kokių nors leidimų arba sutikimų iš kaimynų, norint savo sklype pasistatyti kilnojamąjį konteinerį?“ – 15min „Būsto ABC“ klausė skaitytoja Nida.

Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė spaudai Rasa Kėkštienė teigė, kad objektams, priskirtiems kilnojamiesiems daiktams, kurie nelaikomi statiniais (t. y. daiktams, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės), Statybos įstatymo bei statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai netaikomi, taip pat nėra išduodami statybą leidžiantys dokumentai.

„Prievolė taikyti Statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus atsirastų tada, jei panaudojant kilnojamąjį objektą (mobilų namelį) būtų sukuriamas nekilnojamasis daiktas – statinys (pastatas), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Primename, kad dėl kilnojamųjų daiktų naudojimo konkrečioje teritorijoje konsultuoja tos teritorijos savivaldybės administracija.

Papildomai informuojame, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų, gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“, – aiškino ji.

O Diana Bulava, Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Statybų leidimų poskyrio vedėja, 15min „Būsto ABC“ sakė, kad konteineris (gyv. vagonėlis) – kilnojamasis, tad Statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos netaikomos kilnojamųjų daiktų atžvilgiu. Taigi atsiklausti kaimynų dėl jo savame sklype – neprivaloma.

„Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais“, – kalbėjo ji.

Tačiau specialistė pastebi, jog visada svarbu paisyti ir nepažeisti trečiųjų šalių (kaimynystės) interesų. Vargu, ar kaimynai bus patenkinti, jei vagonėlis stovės ant pačios sklypo ribos ar bus labai aukštas.

Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai taikomi statinio, kaip jis apibrėžtas Statybos įstatymo 2 str. 84 d., statybos atveju. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės.

Civilinio kodekso (CK) 1.98 str. nustatyta, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius.

Statybos įstatymo 2 str. 84 d. apibrėžta: statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis