Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Baltic Asset Management“ pardavimų vadovės Rūtos Krikščiūnaitės teigimu, dažnu atveju, kuo aukščiau butas, tuoj jis gali būti brangesnis.
„Tikėtina geresnis atsiveriantis vaizdas, didesnis erdvės pojūtis, būstas bus šviesesnis“, – aiškino ji.
Tą patį sako ir Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas.
„Naujai statomuose pastatuose paskutiniuose aukštuose neretai yra įrengiamos terasos, būna įgilinamos patalpos, atsiranda daugiau šviesos, atsiveria geresnis vaizdas pro langus, sukuriamas privatumo pojūtis. Naujuose daugiabučiuose paskutinis aukštas, paprastai yra pats brangiausias bei geidžiamiausias“, – teigė jis.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada mano, kad buto aukštas paprastai nėra esminis kriterijus (po vietos, kainos, įrengimo ir t.t.), tačiau taip pat gali lemti apsisprendimą pirkti ar nepirkti.
„Aukštas turi įtakos vaizdams pro langus, dienos šviesos kiekiui patalpose. Taip pat viršutinis aukštas gali lemti, kad neturėsite kaimynų virš galvos, o pirmas aukštas gali leisti turėti žalią nuosavą kiemelį, kurio neturi viršutiniai aukštai“, – sakė jis.
Tiesa, nekilnojamojo turto plėtotojų teigimu, viršutiniai aukštai gali būti ir pigesni nei pirmutiniai. „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis aiškina, kad pirmas aukštas gali būti brangesnis už viršutinį, jei:
- Turi kiemelį;
- Turi autonominį (atskirą) įėjimą;
- Pastate nėra lifto ir pakilti į viršutinį aukštą reiki laiptais;
- Urbanizuotoje teritorijoje pirmas aukštas gali būti komercinės paskirties, todėl bus aukštesnė kv. m kaina.
„Vertinant kainą, paprastai brangiausi būna pirmas (jei turi kiemelį, terasą) ir viršutinis (arba du viršutiniai) aukštai. Nes iš jų atsiveria geresnis vaizdas, yra mažiau triukšmo. Tačiau konkrečiame projekte gali būti ir kitaip. Šviesos, žinoma, aukščiau bus daugiau, jei jos niekas neužstoja. Jei trijų aukštų namas stovi tarp aukštesnių namų, tai skirtumas bus nedidelis, bet jei priešingai – reikšmingas“, – 15min „Būsto ABC“ aiškino jis.
Jam antrina „Centromera“ direktoriaus pavaduotoja Vaida Šidlauskienė bei priduria, kad tarpiniai aukštai yra brangesni.
„Pirmų aukštų kaina priklauso nuo to, kokį privalumą butas gauna (terasa, vidinis kiemelis, lodžija, augmenija ir t.t.).
Bet kaip bebūtų keista – kartais atrodo kad viršutiniai aukštai visgi gauna kitus privalumus – daugiau saulės, šviesos, vaizdą, negauna šešėlių, nėra kaimynų „iš viršaus“ ir t.t.“, – sakė ji.
Stereotipiškai teigiama, kad pirmas aukštas yra mažiau saugus, o paskutinis – per karštas arba per šaltas, nes senuose daugiabučiuose šios problemos egzistavo. Tačiau, anot T.S.Kvainicko, paskutinio aukšto problema išnyko tobulėjant statybos technologijoms (geriau izoliuoti stogai), atsiradus architektūrinių sprendinių laisvei.
„Pirmojo aukšto saugumo problema mažėja palaipsniui. Vystytojai ją sprendžia įrengdami pirmame aukšte komercines patalpas. Butus stengiamasi įrengti vidinėje pastato dalyje (į kiemą), o aukšto trūkumai kompensuojami vidiniais kiemeliais, lodžijomis ar kitais sprendimais.
Vidiniai aukštai nesant buto planavimo skirtumų turi teigiamos įtakos buto kainai – kylant į viršų butų kaina auga. Vis dėlto renkantis butą vertėtų ne „aklai“ taikyti į aukščiausią įperkamą aukštą, o užeiti į pastato vidų (esant galimybei) ir įvertinti, nuo kurio aukšto vaizdo neužstos kaimyniniai pastatai, ar butas yra gerai apšviečiamas“, – pataria jis.
Projektas „Būsto ABC“ rengiamas kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA).
