Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
Vilniaus savivaldybės Statybų leidimų poskyrio vedėja Diana Bulova 15min „Būsto ABC“ aiškino, kad atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas statinio paprastajam remontui, yra nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
„Jame rašoma, kad balkonų stiklinimas yra traktuojamas, kaip fasado pakeitimas. Tokio tipo darbų statybos rūšis – paprastasis remontas, kuriam privalomas statybą leidžiantis dokumentas per informacinę sistemą „Infostatybą“, – komentavo ji.
Statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, o pastato paprastojo remonto projektas rengiamas pagal statybos techninio reglamento (STR 1.04.0:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) nustatytus reikalavimus.
„Reikia pabrėžti, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimui inter alia reikalingas statinio bendraturčių sutikimas, tad norint stiklinti balkoną, teks atsiklausti kaimynų. Tačiau jei nėra daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, tuomet su projektu pateikiami statinio bendraturčių sutikimai turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodeksą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įstatymą“, – tikino D.Bulova.
Anot jos, projektą parengti gali statinio projektuotojas, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio projektavimu (Statybos įstatymo 2 str. 71 p.).
Apie savavališką statybą galima pranešti Statybos inspekcijai, kuri užfiksavus pažeidimus, gali skirti baudas.
Marius Morozovas, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ interjero dizaineris 15min „Būsto ABC“ atkreipė dėmesį, kad nors būsto pirkėjas yra ir savo turto savininkas, tačiau fasadas – kurio neatsiejama dalis yra balkonas – yra viso namo, ne buto dalis. O namas priklauso bendrai visiems jo savininkams.
„Todėl bet kokiems išoriškai matomiems pastato pakeitimams, pirmiausia, turi pritarti dauguma (pagal CK 4.85) namo gyventojų/bendrasavininkų. Taip pat namas turi būti visiškai baigtas ir jo statybos darbų baigtumo 100 proc. pažyma yra registruota Registrų centre“, – komentavo jis.
M.Morozovo teigimu, jei daugumą namo gyventojų (bendrasavininkių) pakeitimams pritaria, būtina parengti paprastuoju remontu vadinamų darbų projektą (tai turi padaryti atestuotas projektuotojas; plačiau – STR 1.05.01:2017, 3 priedas, 4–5 punktai) ir gauti šiems darbams miesto savivaldybės leidimą. Kartu reikia pateikti ir bendrasavininkių sutikimo protokolą.
„Tinka ir raštiškas sutikimas arba daugiabučio bendruomenės susirinkimo, kuriame gyventojai pritaria pakeitimams, protokolas“, – teigė jis.
Pasak M.Morozovo, senesniuose pastatuose, ypač paveldo objektuose, derinti būtina su miesto savivaldybe.
„Pakeitimai senamiestyje būtų ypač sudėtingi, nes čia galioja labai griežti reikalavimai. Kai kada projektuose numatomos įvairios fasado keitimo opcijos – pavyzdžiui, balkonų stiklinimas – dar jį projektuojant. Tada sutikimo ar atskiro derinimo nereikia, bet tokie atvejai – išties reti, o ir įsirengti, net pagal paruoštą projektą, reikia griežtai laikantis numatytų reikalavimų bei sąlygų“, – komentavo jis.
