Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „YIT Lietuva“ architektų skyriaus vadovas Vytautas Janušaitis 15min „Būsto ABC“ sakė, kad šiuo metu grindų įvairovė itin didelė: natūralios medienos grindys, natūralaus akmens plytelės, laminuotos, vinilinės ir PVC grindys, epoksidinė danga (liejama, besiūlė), akmens masės plytelės, kiliminė danga. Konkrečios dangos pasirinkimas priklauso nuo kliento gyvenimo būdo ypatybių, požiūrio į estetiką ir tvarumą, gamtos tausojimą.
Visą grindų įvairovę galima padalyti į dvi pagrindines grupes – natūralias ir dirbtinių medžiagų grindis. Toks grupavimas atskleidžia pagrindinius praktinius grindų privalumus ir trūkumus.
Renkantis natūralios medienos grindis didžiausias privalumas – pats grindų natūralumas.
„Šiais laikais mūsų aplinkoje labai daug dirbtinių medžiagų, todėl galimybė įsirengti būstą su kiek įmanoma natūralesne, ekologiška apdaila yra indėlis į savo sveikatą ir gerą būseną. Patrauklus yra ir pats medžio medžiagiškumas vizualine ir prisilietimo prasme, pojūčiu vaikštant basomis. Natūralių paviršių silpnybė – mažesnis patvarumas įrėžimams, mechaniniams veiksniams, o kartu su juo ir daugiau laiko reikalaujanti priežiūra – šlifavimas, alyvavimas/lakavimas kas keletą metų“, – komentavo V.Janušaitis.
Alternatyva natūralioms grindims yra dirbtinės grindų dangos, kurios kai kuriais atvejais yra pranašesnės, sako architektas. Dirbtinių medžiagų grindų privalumai – didelis mechaninis atsparumas įbrėžimams (gali būti aktualu, jei namuose yra augintinių), gausus išvaizdos pasirinkimas (nuo medžio, betono imitacijos iki vienspalvių liejamų besiūlių grindų), ilgaamžiškumas.
„Dirbtines grindų dangas paprasčiau valyti ir prižiūrėti. Dėl šių praktinių priežasčių dirbtinės dangos beveik visada taikomos visuomeniniuose objektuose, yra labai populiarios ir gyvenamosiose erdvėse. Dirbtinės medžiagos taip pat pasižymi geresniu šilumos perdavimo koeficientu, kai jos klojamos ant šildomų grindų“, – kalbėjo V.Janušaitis.
Tiek natūralių, tiek dirbtinių medžiagų grindų dangos turi šiuolaikiškas sistemas paprastam ir greitam grindų įrengimui. Kainos atžvilgiu natūralus produktas yra brangesnis, o dirbtinių grindų kainų diapazonas labai platus ir priklauso nuo grindų tipo ir kokybės.
Natūralaus medžio masyvo lentos, parketas
V.Janušaičio teigimu, šis grindų tipas yra natūralus, ekologiškas ir vienas jaukiausių pasirinkimų gyvenamajai aplinkai, tačiau mažiausiai atsparus mechaniniam poveikiui ir vienas brangiausių. Reikalauja daug priežiūros: šlifavimas, lakavimas, alyvavimas, atnaujinimas.
Prekybos centre „Unideco“ įsikūrusios parduotuvės „Geros grindys“ pardavimo vadovas Arvydas Marcinkonis 15min „Būsto ABC“ sakė, kad medžio masyvo grindys – tai ne tik natūralumas, jaukumas, bet ir prabanga.
„Tiesa, ši grindų danga reikalauja didesnės priežiūros, netinkama šildomoms grindims ir yra brangi, todėl pastaruoju metu nėra toks populiarius pasirinkimas. Be to, šios dangos gana sudėtingas montavimas ir galutinio paviršiaus apdirbimo procesas, reikalaujantis meistriškumo, laiko, darbo ir papildomų medžiagų. Dėl visų šių priežasčių vis dažniau medžio masyvo vietą užima parketlentės“, – kalbėjo A.Marcinkonis.
Parketlentės
V.Janušaičio teigimu, tai puiki alternatyva medžio masyvo grindims, vizualiai tiek pat estetiška ir jauku. Tai ekonomiškesnis variantas.
Jam pritaria ir A.Marcinkonis, anot kurio, 95 proc. parketlentės sudaro natūrali medžiaga mediena, taip pat parketlentėms gaminti naudojamos ir sintetinės medžiagos klijai, alyva ir lakas.
„Priešingai nei medžio masyvas, parketlentės puikiai tinka šildomoms grindims. Jos greitai sudedamos ir turi didelę spalvų bei dizaino įvairovę“, – teigė jis.
Parketlentės gali būti dvisluoksnės arba trisluoksnės. Trisluoksnės parketlentės sparčiai populiarėja dėl paprasto ir ekonomiško klojimo būdo nenaudojant klijų – prie pagrindo jos neklijuojamos ir neprisukamos, sujungti tarpusavyje klijų nereikia. O dvisluoksnės parketlentės tinkamos tik klijuoti prie pagrindo.
Kaip ir medžio masyvui, parketlentėms reikalinga priežiūra. Šią dangą reikės lakuoti arba alyvuoti, priklausomai nuo parketlentės padengimo būdo.
„Jei parketlentės lakuotos, paprastai klientams rekomenduojame atnaujinti dangą kas 7–10 metų, tačiau viskas labai priklauso nuo to, kaip intensyviai danga bus naudojama. Jei parketlentės alyvuotos, jas reikia peralyvuoti kas 2–3 metus. Jei alyvuotos parketlentės dažnai ir labai šlapiai plaunamos ar intensyviai naudojamos, tada atnaujinti gali reikėti ir dažniau. Vis dėlto visą šią priežiūrą atperka parketlenčių natūralumas, šiltumas ir jaukumas, kurio nesuteiks sintetinės dangos“, – aiškino A.Marcinkonis.
Laminuota grindų danga
Pasak architekto V.Janušaičio, tai – labai atsparios ilgaamžės grindys, tačiau slidesnės, mažiau jaukios.
„Kartais vaikštant patalpoje gali skleisti garsą, „braška“. Taip pat aktualu žinoti, jog įsirengiant šildomas grindis laminatas geriau praleidžia šilumą“, – tikino architektas.
Parduotuvės „Parketas ir tapetas“ mažmeninės prekybos ir rinkodaros vadybininkė Grėtė Volungevičiūtė sakė, kad laminuota grindų danga šiuo metu yra viena populiariausių medinių grindų alternatyvų.
Laminuotos grindys dėl viršutinio polimero sluoksnio yra atsparios smūgiams, įbrėžimams, dėvėjimuisi ir drėgmei, jas lengva prižiūrėti ir valyti. Be to, užrakto sistema užtikrina, kad šią dangą lengva sumontuoti patiems.
„Šių grindų paklausa pastaraisiais metais tik didėja, nes rinkoje pasirodė drėgmei atsparus laminatas, kurio paviršius padengtas vandenį atstumiančia apsauga, kuri taip pat apsaugo nuo bakterijų kaupimosi ir dauginimosi. Tokias laminuotas grindis galima kloti net ir vonioje“, – tikino G.Volungevičiūtė.
Pasak jos, anksčiau buvo manoma, kad laminatas labai traukia dulkes, tačiau dabar tai esą jau praeitis – naujausios laminuotos grindys yra apdirbtos antistatiškai, sukuria labai nedideles elektrostatines iškrovas.
„Gan nemėgstama laminuotų grindų savybė – kaukšėjimas, tačiau pasirinkus kokybišką, žingsnių garsą sugeriantį paklotą šią problemą galima sumažinti. Renkantis grindis, ne paskutinė vieta tenka jų išvaizdai. Laminuotos dangos pasirinkimas, kaip ir paklausa, yra itin didelis, skirtingos kolekcijos turi ne tik skirtingą dekorą, bet ir skirtingus matmenis, griovelius. Pasirinkus kokybišką, aukštos atsparumo klasės laminatą ir tinkamai jį prižiūrint bei eksploatuojant, šios grindys bus tikrai ilgaamžės“, – sakė G.Volungevičiūtė.
Kamštinė grindų danga
Anot V.Janušaičio, ši danga yra ekologiška, pasižymi jaukumu ir geromis akustinėmis savybėmis, tačiau mechaninis atsparumas mažesnis.
A.Marcinkonio teigimu, kamštinė danga yra pati tyliausia ir pati maloniausia vaikščioti. Vis dėlto, ši dangos rūšis neturi didelės raštų įvairovės, todėl nėra toks populiarus pasirinkimas.
„Priežiūra tokia pati, kaip ir medžio masyvo ar parketlenčių. Tiesa, pigesnių kamštinės dangos variantų viršutinis dekoratyvinis sluoksnis yra tik iki 0,5 mm, todėl pažeidus viršutinį sluoksnį matomas techninis kamštinės dangos vaizdas, kurį pataisyti labai sudėtinga. Pvz., mechaniškai pažeidus parketlentes jas dar galima nušlifuoti, o kamštinės dangos pažeidimai liks matomi ir neatrodys estetiškai“, – kalbėjo jis.
Vinilinė ir PVC grindų danga
V.Janušaitis aiškino, kad tai – gana minkšta ir atspari grindų danga, taip pat neslidi. Reikalauja mažiausiai priežiūros, yra tinkama kloti visose patalpose.
G.Volungevičiūtės teigimu, kokybiška vinilinė danga taip pat praktiškas pasirinkimas tiek namams, tiek ir visuomeninei erdvei. Ji 100 proc. atspari drėgmei, UV spinduliams, purvui, puikiai praleidžia šilumą, yra atspari temperatūros svyravimui, yra jauki ir labai dekoratyvi.
Tačiau vinilinės grindys nėra tokios kietos kaip laminatas, jų pagrindas – polivinilochloridas (PVC), todėl jos puikiai izoliuoja garsą – slopina batų kaukšėjimą, vaikų bėgiojimą, jomis malonu vaikščioti net ir basomis kojomis.
„Vinilo paviršių dengiantis apsauginis sluoksnis grindis padaro mechaniškai atsparesnes, paviršius atlaiko smūgius ir įbrėžimus, apsaugo nuo nusidėvėjimo. Kokybiškos vinilinės dangos paviršius gali būti padengtas papildoma plėvele, kuri apsaugo nuo cheminių medžiagų dėmių. Šios grindys yra itin plonos, tad jei namuose planuojate dėti vinilinę dangą, pagrindas turi būti ypač lygus – galimi nedideli, vos 1–2 mm nukrypimai“, – atkreipė dėmesį ji.
Vinilinė danga gali būti tiek su užrakto sistema, tiek ir klijuojama tiesiai ant betoninio paviršiaus, tačiau pastarąją rekomenduojama įrengti su patyrusių meistrų pagalba. Kainos atžvilgiu vinilinė danga yra kiek brangesnė už laminuotas grindis.
Epoksidinė grindų danga (liejama, besiūlė)
V.Janušaitis sakė, kad tokia danga vyrauja visuomeniniuose projektuose dėl savo cheminio ir mechaninio atsparumo bei spalvinės paletės spektro.
„Privačiose gyvenamose erdvėse mažai naudojama, bet gali būti pasirenkama siekiant išgauti išskirtinius dizaino, vizualinius efektus. Epoksidinės grindų dangos įrengimas privačiame interjere – brangesnis ir sudėtingesnis procesas“, – kalbėjo jis.
Akmens masės, keraminės plytelės
Pasak V.Janušaičio, tokia danga mūsų klimato juostos namams nėra labai būdinga, tačiau vis dažniau įsirengiant šildomas grindis plytelių alternatyva populiarėja dėl savo gero šilumos praleidžiamumo.
„Plytelės taip pat gana atsparios mechaniniam poveikiui (ypač akmens masės plytelės – keraminės trapesnės), jas lengva prižiūrėti ir išsirinkti pagal kainą bei išvaizdą“, – kalbėjo jis.
Natūralaus akmens plytelės
Anot V.Janušaičio, tai – natūralus, ilgaamžis, brangesnis pasirinkimas. Gali būti naudojamas kaip akcentas ar interjero detalė.
Parduotuvės „Artesana“ dizainerė-konsultantė Kristina Šablovskaja tikino, kad šiandieninis plytelių pasirinkimas leidžia jas lengvai pritaikyti skirtingose namų erdvėse. Nuostata, kad jas kloti praktiškiausia vonioje ir virtuvėje, nyksta – šiose zonose plytelės, žinoma, sunkiai pamainomos, tačiau lygiai taip pat puikiai randa vietą ir svetainėje, koridoriuje ar valgomajame.
„Plytelių pliusas – geras šilumos pralaidumas ir atsparumas drėgmei. Tiesa, jas reiktų rinktis pagal technines charakteristikas, priklausomai nuo to, kurioje namų zonoje bus naudojamos. Paviršiaus dilumas, slidumo koeficientas, glazūruota ar keraminė, kiekviena iš jų turi savo technines savybes. Pavyzdžiui, vonioje galima dėti mažesnio dilumo, koridoriuje – vidutinio, o virtuvėje rekomenduojame dėti pačias stipriausias, nes būtent čia praleidžiame daugiausia laiko, tad natūralu, jog plytelės čia dėvisi labiausiai.
Taip pat virtuvėje reikalingas praktiškas pasirinkimas, todėl būtina atsižvelgti ir į siūles – dažniausiai purvas, užtiškę riebalai ar maisto likučiai kaupiasi būtent čia. Todėl virtuvėje vertėtų kloti rektifikuotas plyteles, t.y. specialias plyteles, kurios viena tarp kitos klijuojamos su minimaliu tarpeliu, todėl žymiai lengviau prižiūrimos“, – aiškino ji.
Be to, K.Šablovskajos teigimu, plytelės turi didelę raštų ir formų gausą. Jos gali būti ir ypač didelės, pvz., 3 x 1,5 m formato, tiek ir nestandartinių formų, pvz., prailginto šešiakampio. Plyteles lengva pjauti ir sudėti įvairiomis formomis. Taigi, dizaino prasme, plytelės leidžia sukurti unikalius interjero sprendimus. Jos puikiai tinka šildomoms grindims. Jų šilumos pralaidumas – vienas geriausių. Keraminės plytelės labai greitai įšyla, o natūralaus akmens – ilgai laiko šilumą.
„Didžiausias plytelių minusas tas, kad netinkamai pasirinkus pagal technines charakteristikas brangiai kainuoja viską taisyti. Pavyzdžiui, pasirinkus poliruotas (blizgias) plyteles ir mechaniškai jas pažeidus, atstatyti labai sudėtinga. Taip pat keičiant plyteles paprastai nudaužomas ir pats grindinys. Tiesa, gamintojai jau siūlo ypač plonas plyteles, kurios grindinio nepažeidžia. Tokios plytelės gali būti net 3 mm storio“, – įspėja ji.
Projektas „Būsto ABC“ rengiamas kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija.
