Būsto ABC. Kas yra „paskolų atostogos“?

Vos tik prasidėjus karantinui dalis žmonių susidūrė su nenumatyta problema – praradus darbą iškilo klausimas, kaip teks mokėti paskolą? Siekiant palengvinti gyventojų problemas, bankai siūlo vadinamąsias „paskolų atostogas“. Kas tai yra, 15min projektui „Būsto ABC“ komentuoja Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Kelionė
Kelionė / 123rf.com nuotr.

Daugeliui bankininkų terminas „paskolų atostogos“ labai nepatinka. J.Govina pabrėžia, kad žmogus, kuriam šiuo metu prireikė „paskolų atostogų“ mažiausiai nori atsipalaiduoti ir mėgautis situacija, kurioje atsidūrė.

„Juk jis prarado didelę dalį pajamų arba visai neteko darbo ir jį neišvengiamai slegia nežinomybė dėl ateities“, – 15min skaitytojų dėmesį atkreipia ji.

J.Govinos teigimu, svarbu žinoti tai, kad nors kreditorius laikinai atleidžia skolininką nuo prievolės mokėti įmokas, tačiau skolininko įsipareigojimai kreditoriui niekur nedingsta. Jie tiesiog perkeliami į ateitį.

Pasibaigus „atostogoms“ turėsite atnaujinti įmokų mokėjimą. Be to, jų metu vis tiek bankui turėsite mokėti palūkanas, nebent sutarta kitaip.

Pasak J.Govinos, šiuo metu įstatymai įpareigoja vartojimo kredito davėjus bei kitus kreditorius, suteikusius kreditą su nekilnojamojo turto įkeitimu, netaikant vartotojui jokių papildomų mokesčių ir nenustatant jam blogesnių sąlygų atidėti paskolų įmokų gražinimą 3 mėnesiams, jei vartotojas to pageidauja.

„Tokios įstatyminės atostogos taikomos kredito sutartims, kai vartotojas (fizinis asmuo) skolinasi asmeniniams, šeimos ar namų ūkio reikmėms. Dėl tokio atidėjimo gali pailgėti bendras sutarties terminas arba sutarties šalys gali susitarti, jog sutarties terminas išliks toks pat kaip ir buvo sutarta anksčiau, bet per „atostogas“ prisikaupusių įmokų suma bus paskirstyta likusio laikotarpio periodiniams mokėjimams.

Lietuvos banko nuotr./Jekaterina Govina
Lietuvos banko nuotr./Jekaterina Govina

Juridinių asmenų skolinimosi santykiams šiuo metu taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, todėl paskolų atidėjimas iš principo yra verslininko ir jo kreditoriaus susitarimo reikalas“, – teigė ji.

J.Govinos teigimu, nepaisant tokio, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, „šykštaus“ ir menkai skolininkų interesus ginančio reguliavimo, egzistuoja daug prielaidų, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims bus suteikta didesnė galimybė bent iš dalies laikinai atsikvėpti:

  1. Atskiri kreditoriai jau dabar savo klientams suteikia galimybę atidėti įmokų mokėjimą ir ilgesniam laikui, ne tik kaip nustatyta įstatymuose.
  2. Visos Europos Sąjungos vyriausybės ir rinkos reguliatoriai imasi priemonių paskatinti bankus ir kitas finansų įstaigas suteikti paskolų atostogas savo klientams – pavyzdžiui, taiko įvairias garantines schemas, atlaisvina kapitalo reikalavimus ir kt.

15min primena, kad Europos bankininkystės institucijos (EBI) balandžio 2 dieną paskelbė gaires dėl viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumų taikymo, atsižvelgiant į COVID-19 priemones.

„Svarbu, kad esant tokiam susitarimui, negalės būti keičiamos kitos, nei paskolos įmokų atidėjimas, paskolos sutarties sąlygos“, – aiškino J.Govina.

Balandžio 20 dieną, Lietuvos bankų asociacija (LBA) paskelbė, kad moratoriumą pasirašė „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir jos finansinė grupė, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, UAB Medicinos bankas, AB SEB bankas, „Swedbank“ AB, AB „Šiaulių bankas“. Moratoriumui pritarė Lietuvos bankas.

„Šiuo moratoriumu įsipareigojama, nekeičiant sutarties sąlygų ar palūkanų, suteikti galimybę visiems privatiems klientams būsto paskolų įmokas atidėti iki vienerių metų, o lizingo ir vartojimo kreditų – iki pusmečio“, – nurodo LBA.

J.Govinos teigimu, visi supranta, kad pasaulis atsidūrė tikrai nestandartinėse aplinkybėse, kuomet net patys pavyzdingiausi skolininkai gali laikinai nepajėgti laiku vykdyti savo įsipareigojimų.

„Visų interesas yra po laikino gyvenimo „sustabdymo“ grįžti prie įprastinės veiklos, todėl tai yra kreditorių interesas išlaikyti savo klientus ir klientų interesas turėti galimybę ir ateityje galėti pasiskolinti“, – komentavo ji.

Duomenų analitikos įmonės „Scorify“, kuri vertina įmonių ir gyventojų riziką, direktoriaus Žilvino Mileriaus teigimu, bendrovės atliekamam įmonių beo gyventojų kredito rizikos vertinimui, kaip ir iki šiol, paskolų įmokų atidėjimas pats savaime neturės įtakos.

„Šis faktas niekaip nedidina nei gyventojų, nei įmonių rizikos ir nekeičia kreditingumo reitingų mūsų sistemose. Gyventojai ir įmonės gali drąsiai naudotis šia priemone. Gyventojų galimybės ateityje skolintis ar įsigyti lizingu prekes ir paslaugas nenukentės, o įmonių bendradarbiavimui su verslo partneriais tai neturės jokios neigiamos įtakos“, – 15min sakė jis.

Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujame „Verslo“ projekte BŪSTO ABC.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų