„Šiais metais aš, Jurgita, ir mano sesuo Daiva paveldėjome tėčio butą, kuris vertintojos įvertintas 36 tūkst. eurų, o Registrų centro įvertintas 17,7 tūkst. tūkst. eurų. Mes pardavinėjame už 43 tūkst. eurų. Nuo kurios sumos reikės sumokėti VMI? Ir kiek procentų?“ – 15min „Būsto ABC“ klausė skaitytoja Jurgita.
Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė aiškino, kad gyventojų pajamų mokestį (GPM) gyventojas turi mokėti tada, kai nekilnojamąjį turtą parduoda brangiau nei kad jį įsigijo (neišlaikęs nuosavybėje 10 metų). GPM skaičiuojamas nuo skirtumo tarp pardavimo ir įsigijimo kainų. Nekilnojamojo pardavimo pajamos apmokestinamos 15 ir (ar) 20 proc. pajamų mokesčio tarifu.
„Kai paveldimas nekilnojamasis turtas, jo įsigijimo kaina, gyventojo pasirinkimu, gali būti vidutinės rinkos vertės, nustatytos valstybės įmonės Registrų centro, arba tikrosios rinkos vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą. Pastaruoju atveju gyventojas privalo turėti nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta ne vėlesnė nei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną buvusi paveldimo nekilnojamojo turto vertė“, – aiškino ji.
R.Virvilienės teigimu, iš pardavimo pajamų galima atimti dokumentais pagrįstus privalomus mokėjimus (sumas, sumokėtas už paveldėto buto teisinę registraciją, Registro centro išduotą pažymą pardavimo sandoriui sudaryti, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, pardavimo sandorio įforminimą).
Pažymėtina, kad yra ir lengvatų, kada mokesčio mokėti nereikia. Apmokestinant nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, taikomos šios lengvatos:
•kai nekilnojamas turtas išlaikytas 10 m. ir daugiau;
•parduotame būste pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta;
•gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tačiau gautos būsto pardavimo pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo yra panaudojamos kito gyvenamojo būsto įsigijimui, kuriame gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą.
„Paprastai kalbant, būstą pardavęs gyventojas mokesčių nemokės 4 atvejais – tuo atveju, jei jį pardavė pigiau nei įsigijo (arba už tą pačią kainą), arba tas būstas įsigytas ne anksčiau, nei prieš 10 metų; jeigu parduodame būste pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo gyventojo deklaruojama gyvenamoji vieta, taip pat jei gyventojas parduodamame būste gyvenamąją vietą deklaravo trumpiau nei 2 metus, tačiau gautos pajamos per metus buvo panaudotos naujo būsto įsigijimui, kuriame gyventojas deklaravo savo gyvenamąją vietą“, – sakė R.Virvilienė.
Pasak jos, šiuo konkrečiu atveju, jei negalima pritaikyti minėtų lengvatų, taip pat, jei turimas nekilnojamojo turto individualus vertinimas, kuriame nustatyta, kad paveldėjimo dieną to turto tikroji rinkos vertė yra 36 tūkst. eurų, o jis parduodamas už 43 tūkst. eurų. GPM reikės mokėti nuo skirtumo, t. y. nuo 7 tūkst. eurų bei atėmus privalomų mokėjimų sumas (pvz., sumą už paveldėto turto teisinę registraciją), pritaikius 15 proc. ir (ar) 20 proc. GPM tarifą.
„Teikiant metinę GPM deklaraciją, turto vertintojo individualų vertinimą reikia pateikti VMI, tai yra pridėti vertinimo dokumentą prie deklaracijos“, – pažymi R.Virvilienė.
Suprasti akimirksniu
- Jeigu nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, kartu su kitomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, pajamomis, neviršija 120 VDU (162 324 Eur), tai jos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, o jei viršija, tai 120 VDU viršijanti minėtų pajamų dalis apmokestinama 20 proc. tarifu.
