„Gyvenu daugiabutyje, šalia kurio visi kaimynai turi daržus (jie nelegalūs, neišsinuomoti iš valstybės). Norėdama toje žemėje pasistatyti pavėsinę be pamatų, turiu klausimų. Pavyzdiui, kokie atstumai turi būti nuo namo, kelių gyventojų turi būti sutikimas ir kur turėčiau pateikti prašymą“, – klausė 15min „Būsto ABC“ skaitytoja Rita.
Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
NŽT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas 15min „Būsto ABC“ sakė, kad dažnai lysvės ar pavėsinės yra įrengiamos valstybinėje žemėje, kur visiems vienodai galiojantys įstatymai neleidžia didelės veikimo laisvės. Savavališkas daržo įrengimas valstybinėje žemėje yra laikomas savavališku žemės naudojimu.
„Pabrėžiu, tai ne kokia nors NŽT sugalvota ir taikoma tvarka. Tai įstatymų nuostatos, kurios galioja visose savivaldybėse. Be to, visi gyventojai ir savivaldybių vadovai tai turi aiškiai suprasti ir tuo nespekuliuoti. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomi Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais už savavališką žemės naudojimą taip pat siūloma įtvirtinti administracinę atsakomybę“, – atkreipė dėmesį jis.
R.Golubovo teigimu, jeigu miestiečiai nori teisėtai įrengti daržus ir pavėsines prie savo gyvenamųjų namų, pirmiausia reikia imtis veiksmų, kad būtų suformuojamas gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingas žemės sklypas. Kiekvienas namas / daugiabutis namas turi turėti jam suformuotą žemės sklypą, kurio tam tikros dalys proporcingai priskiriamos kiekvienam namo butui.
„Deja, bet iki šiol yra daugybė pastatų, tarp jų ir gyvenamųjų namų, kurių eksploatacijai žemės sklypai vis dar nėra suformuoti dėl pačių pastatų savininkų neveiklumo ir vengimo inicijuoti žemės sklypų formavimą. Dėl tokios situacijos patiems gyventojams vis atsiranda įvairių problemų ir nepatogumų. Tai jau nėra tik lysvių ir daržų teisėtumo klausimas. Gyvenimiškai iškyla įvairių problemų dėl automobilių parkavimo vietų, kiemo apsaugos (užtvarų) įrengimo ir panašiai“, – tikino NŽT atstovas.
Pasak R.Golubovo, kai žemės sklypas yra suformuotas, jį galima išsipirkti iš valstybės privačion nuosavybėn. Be to, jį galima nuomoti iš valstybės. Tokiu atveju sklypo savininkai būtų laisvi ir daržus įrengti, ir pavėsines statyti. Tą patį galima būtų daryti ir nuomojamame sklype, jeigu konkrečiu atveju tai nepažeistų nuomos sutarties sąlygų.
„Taigi raginame pastatų savininkus nenumoti į tai ranka ir imtis šio klausimo sprendimo. Procedūra nėra sudėtinga. Pastatų savininkai turi kreiptis į savivaldybę su prašymu organizuoti pastatų eksploatacijai reikalingų žemės sklypų suformavimą. Kai žemės sklypas bus suformuotas, pastatų savininkai turi pateikti prašymą NŽT, kad galėtų sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartį“, – sakė jis.
Be to, R.Golubovas atkreipė dėmesį, kad ilgainiui prie visų daugiabučių visuose miestuose turės būti suformuoti žemės sklypai ir sudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo arba nuomos sutartys.
„Kaip matote, iš esmės tik suformavus žemės sklypą ir jį valdant nuosavybės teise ar nuomos pagrindais, būtų visiškai užkirstas kelias įvairioms galimoms problemoms tiek dėl daržų įrengimo, tiek ir dėl įvairių kitokių veiklų, užtikrinančių patogų ir komfortišką gyvenimą, teisėtumo“, – kalbėjo jis.
