Pirmąjį ketvirtį vidutinį darbo užmokestį gaunantys Vilniaus gyventojai galėjo įpirkti 42 kv. m ploto senos statybos būstą miegamajame rajone, Talino – 42,4 kv. m, o Rygos – 52 kv. m.
Per metus vilniečio įperkamo buto plotas išaugo 1,1 kv. m, Rygos – 0,9 kv. m, o Talino sumažėjo 0,8 kv. m, skelbia SEB bankas.
„Senos statybos būsto kainos Vilniuje ir Rygoje augo lėčiau negu realusis darbo užmokestis. Taline sparčiau brango būstas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Lietuvoje būstą įpirkti tapo lengviau dėl sumažėjusių būsto paskolų palūkanų. Anot Europos centrinio banko, naujų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra vienos mažiausių ir euro zonoje. Pirmo ketvirčio pabaigoje mažesnės negu Lietuvoje vidutinės būsto paskolų palūkanų normos buvo tik Suomijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Ispanijoje.
„Palyginti mažos būsto paskolų palūkanos – tik vienas iš veiksnių, didinančių būsto ir būsto paskolų paklausą. Ko gero, labiau svarbūs yra gyventojų lūkesčiai dėl pajamų, šalies ekonominės padėties ir būsto kainų“, – teigia J. Varanauskienė.
