2015 metų pabaigoje paskolą antram būstui paėmusi ir Pervalkoje butą nusipirkusi Inga 15min pasakojo, kad nuo to laiko užsiima trumpalaike nuoma. Anot jos, lėšos, kurias gaudavo iš poilsiautojų, dengdavo dalį paskolos įmokų, be to, svarbu dar ir tai, kad jos leisdavo prižiūrėti ir patį būstą.
„Prieš kiekvieną sezoną reikia atlikti tam tikrus darbus, jam pasiruošti, tie darbai kainuoja. Buvau tikrai labai įpykusi, kai buvo paskelbta apie apgyvendinimo paslaugų draudimą. Visiškai negalvojama, kaip skiriasi apgyvendinimo paslaugas teikiantys žmonės: viena yra „Radissonas“ ir visai kas kita trobelė kažkur tarp miškų ir pievų“, – piktinosi ji.
Tiesa, nors balandį Inga sakė pajamų neturėsianti, nuo gegužės antros pusės ji tikisi atsigavimo.
„Pradėsiu nuomoti, yra žmonių, kurie tiesiog jau ilgąsias atostogas pasiėmę tokiu laiku. O dabar paskolą dengiame iš atlyginimų“, – kalbėjo ji.
Pasekmes pajus būstą pirkę su paskola
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka skaičiavo, kad maždaug 15–25 proc., priklausomai nuo konkretaus naujo būsto projekto, buvo parduodama tiems, kurie pirkdavo turtą kaip investiciją. Jo nuomone, nauja realybė stipriau paveikė tuos, kurie su banko paskola pirko būstą savo poreikiams ir kurių asmenines ar šeimos pajamas ir artimiausias profesines perspektyvas palietė karantinas, o ne antro ar trečio būsto pirkėjus.
„Tokių individualių investuotojų dalis rinkoje visada buvo reikšminga, bet niekada nebuvo tokia, kuri iš esmės kaitintų būsto rinką. Ne kiekvienas pirkėjas pirko būstą nuomai su banko paskola, dalis jų nesiekė imti ir maksimalios banko paskolos, nors turėjo tam visas galimybes, todėl ilgalaikių įsipareigojimų neturėjimas jų pajamas ne tiek jautriai veikia, kaip tikėtina tų, kurie pirko būstą savo poreikiams su banko paskola ir kuriems pajamos smarkiai sumažėjo. Be to, toli gražu ne visų nuomininkų pajamas pandemija ir karantinas veikia“, – įsitikinęs jis.
A.Šapokos teigimu, tie žmonės, kurie svarstė pirkti būstą su tikslu jį nuomoti, kol kas tokias idėjas atideda vėlesniam laikui.
„Nebūtinai tai reiškia, kad jie šių sprendimų atsisako, bet veikiau atideda iki tol, kol situacija bus aiškesnė, todėl panašu, kad ir jų santykinė dalis naujo būsto sandorių skaičiuje turėtų būti kol kas mažesnė“, – kalbėjo jis.
Persiorientuos į ilgalaikę nuomą
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis 15min aiškino, kad jų įmonėje daugiausia perka tie, kurie planuoja butus skirti ilgalaikei nuomai. Dėl to kol kas iš klientų didelio nerimo jis tikina negirdėjęs. Tačiau pastebima, kad trumpalaikės nuomos paklausa šiuo metu tikriausiai yra artima nulinei.
„Karantino metu dėl visiško turizmo sustojimo ir kitų judėjimo apribojimų trumpalaikė nuoma tapo visiškai neaktuali. Dalis ja besiverčiančių žmonių, tikėtina, bent trumpam bandys persiorientuoti į ilgalaikę nuomą, kad bent šiek tiek sumažintų praradimus. Manau, kad jie tikėsis kuo greitesnės karantino pabaigos ir norės greičiau į pelningesnį trumpalaikės nuomos segmentą, todėl siūlys trumpesnės trukmės, pvz., kelių mėnesių, sutartis ir tuo gali būti patrauklūs nuomininkams“, – svarsto jis.
Beje, analitikas pastebi sumažėjusias nuomos kainas. 15min skelbė, kad sostinės butų nuomos rinkoje pasimatė pirmosios kregždės. Dalis trumpalaike nuoma užsiimančių verslininkų, pamatę štilį, rinkai pasiūlė butus išnuomoti ilgesniam laikotarpiui. Ekspertų teigimu, kainų korekciją jau galima stebėti Vilniaus senamiestyje. Čia dabar siūloma išsinuomoti butus už 400 ar net 300 eurų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniaus butų nuomos rinkoje – seniai matytos kainos
Š.Tarutis mano, kad išaugęs nedarbas daliai jaunų žmonių gali sumažinti pajamas ir priversti grįžti į gimtinę: sumažės ne tik potencialių naujo būsto pirkėjų skaičius, bet ir ilgalaikės nuomos rinkos užimtumas. Apie tai dar pirmą karantino savaitę rašė 15min.
„Sumenkę keliautojų ir atostogautojų srautai žmones, užsiimančius trumpalaike nuoma, stums į ilgalaikės nuomos rinką, dar labiau augs pasiūla. Tai gali sukelti kainų šioje rinkoje kritimą ir trumpuoju laikotarpiu mažinti nekilnojamojo turto, kaip investicijos, patrauklumą.
Iš kitos pusės, nekilnojamasis turtas visais laikais yra ir bus viena patraukliausių ir saugiausių investicijų. NT turi ne tik grąžą, bet ir ilgalaikį vertės prieaugį. Dėl to, net ir esant mažesnei grąžai, būstų investicijai paklausa išliks“, – įsitikinęs jis.
Padariniai gali būti individualūs
„Swedbank“ vyresniojo ekonomisto Vytenio Šimkaus nuomone, būtent trumpalaike nuoma užsiimantys asmenys pirmiausiai turėjo pajusti karantino pasekmes.
„Dingus turistų srautams savininkai, kurie nuomojo savo butus per „Airbnb“ ar kitas platformas, ieškos alternatyvų, kaip generuoti bent kažkokias pajamas iš turimo turto. Visų pirma, tai neigiamai paveiks ilgalaikės nuomos kainas, kurios ir taip patyrė spaudimą. Jei situacija užsitęstų ir gyventojai siektų greitai atsikratyti papildomo būsto, tai galėtų sukurti papildomą spaudimą ir būsto kainoms“, – mano jis.
-
Nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse ir Ukrainoje: iš ko rinktis galėtume dabar?
-
Tadas Povilauskas: Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų apsivertė aukštyn kojomis
-
Bankai įjungė stabdį: gyventojų prašo didesnio įnašo, kelia maržas, kritiškiau vertina paraiškas
-
Bankų skolinimas būsto rinkai vis labiau senka
V.Šimkaus teigimu, jei investicinis būstas buvo įsigytas su finansiniu svertu ir jis nebeatneša pajamų, jis tampa našta. Nors atsakingo skolinimo taisyklės turėtų užkirsti kelią žmonėms prisiimti perteklinius įsipareigojimus ir esami buferiai turėtų apsaugoti nuo rimtesnių padarinių bendrai, tačiau individualių atvejų gali būti įvairių.
„Ypač jei konkrečių žmonių pajamos visiškai priklausė nuo ekonomikos sektorių, kurie yra visiškai uždaryti. Dėl susidariusios nepaprastos padėties visi komerciniai bankai yra sudarę galimybę išeiti kredito atostogų, tai gyventojai, susiduriantys su sunkumais, turėtų kreiptis į savo banką ir pasinaudoti tokia galimybe“, – aiškino jis.
Daugelis butus nuomai perka iš savų lėšų
Tuo tarpu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kiek ramesnis. Remiantis Lietuvos banko ir Registrų centro duomenimis, Lietuvoje būstų, skirtų nuomai, dalis sudaro maždaug 20 proc. viso būsto fondo. Anot jo, įvairios apklausos rodo, kad maždaug 10 proc. namų ūkių gyvena nuomotame būste, už kurį moka rinkos kainą, dar iki 10 proc. gyvena giminaičiams priklausančiame būste, todėl apklausos patvirtina, kad iki 20 proc. viso būsto yra skirta ilgalaikei nuomai.
„Labai dažnai turimas antras būstas arba yra paveldėtas, arba tiesiog būsto paskola paimta tik vienam iš kelių turimų būstų įsigyti“, – aiškino jis.
T.Povilausko teigimu, pastarųjų trejų metų duomenys Vilniuje rodo, kad nors iki trečdalio naujų butų nuperkama investiciniais tikslais, didelė dalis tokių sandorių yra finansuojama nuosavomis lėšomis. Tuo tarpu skolinasi tik kas ketvirtas penktas investuotojas. Nemaža dalis tokių įsigytų būstų buvo nukreipta į trumpalaikės nuomos rinką. Skaičiuojama, kad vien Vilniuje tokių būstų šių metų pradžioje galėjo būti daugiau negu 2,5 tūkstančio.
„Būsto paskolą pagrindiniam būstui įsigyti turinčių asmenų, kurie taip pat paėmę ir antrą, trečią ar ketvirtą būsto paskolą, kuria finansuotas būstas, skirtas ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai, yra labai nedaug palyginti su vieną būsto paskolą turinčiais namų ūkiais, nes tik nedidelė gyventojų dalis turi tokias pajamas, leidžiančias aptarnauti kelias būsto paskolas bei leidžiančias įmokėti dažniausiai didesnį reikalaujamą pradinį įnašą. Be to, dažnai gyventojai, turintys nuosavą būstą be paskolos ar jau ją grąžinę, ima naują paskolą pagrindiniam būstui įsigyti, o seną tiesiog išnuomoja“, – tikino jis.
Susitaupę juodai dienai išgyvens
Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Šumskis pabrėžė, kad būsto pirkimas nuomai su paskola yra rizikinga veikla, todėl bankai perkantiems antrą ir paskesnius būstus reikalauja turėti ir didesnį pradinį įnašą.
„Šiuo metu būstų nuoma pinga, o juos nuomojančių savininkų pajamos taip pat mažėja. Kai kuriais atvejais būstų savininkai gali netekti ir visų pajamų už būstų nuomą“, – sakė jis.
A.Šumskis aiškino, kad Lietuvos bankas kiekvienam gyventojui prieš pradedant investuoti rekomenduoja turėti „pagalvę juodai dienai“ – sukaupti lėšų, kurių užtektų bent 6 mėnesių išlaidoms padengti. O tuo atveju, jei gaunamos pajamos yra linkusios reikšmingai svyruoti, dar daugiau.
„Tie investuotojai, kurie tokį rezervą turi, šį neužtikrintumo laikotarpį, tikėtina, pergyvens nepatirdami rimtų mokumo problemų, nes įmokos už paskolas palūkanoms nedidėjant artimiausioje ateityje reikšmingai nesikeis. Jei šiuo metu įgyvendinamos kovos su koronaviruso pandemija priemonės bus sėkmingai įgyvendintos, o pandemija nesitęs ilgai, neapibrėžtumas ekonomikoje palaipsniui sumažės, o paklausa būsto nuomai vėl pradės didėti“, – įsitikinęs jis.
