Į redakciją kreipęsis vyras papasakojo, kad butą Klaipėdoje išsinuomojo prieš septynis mėnesius. Su šeimininke jie pasirašė terminuotą nuomos sutartį, kuri nurodo, kad nuomininkas bute gyvens iki kitų metų liepos mėnesio.
Jei nuomininkas nepažeidė jokių sutarties sąlygų, laiku mokėjo už nuomą ir komunalines paslaugas ir nesuniokojo buto, iškeldinti šį žmogų praktiškai nėra šansų.
Giedrius teigė, kad jis tame bute norėtų gyventi dar ilgai ir jokių panaudos sąlygų nepažeidė, tačiau buto savininkė jau net pradėjo vestis svetimus žmones į tą butą ir siūlyti jiems nuomotis jį. Nežinia, ar moteris jau turi konkretų pasiūlymą, ar tiesiog pasidomėjo, kad dabar nuomos kainos po truputį kyla, aišku viena – ji nori už nuomą gauti daugiau ir nepaiso pasirašytos sutarties.
Portalo pakalbintas „Law Suit“ advokatas Ramūnas Mikulskas teigė, jog jei nuomininkas nepažeidė jokių sutarties sąlygų, laiku mokėjo už nuomą ir komunalines paslaugas ir nesuniokojo buto savininkės turto, jai iškeldinti šį žmogų praktiškai nėra šansų.
Esmė ta, kad sutartys, tarp jų ir standartinė gyvenamųjų buto patalpų nuomos, galioja tol, kol abi šalys įvykdo visus sutartyje nurodytus įsipareigojimus.
Advokatas Giedriui siūlo parašyti buto savininkei pretenziją ir nurodyti, kad kaip nuomininkas vykdo visas sutarties sąlygas ir sutartis gali baigtis ne anksčiau, nei buvo numatyta. Pretenzijoje reikia nurodyti, kad nuomininkas dėl pažeistų teisių kreipsis į teismą ar policiją, jei jį per prievartą norės iškeldinti.
Advokato manymu, net jei byla atsidurtų teisme, teismas iki kitų metų liepos mėnesio šios bylos vis tiek neišspręstų. Taigi Giedrius turi visą teisę ten gyventi iki numatytos datos.
„Savininkė neturi teisės trukdyti naudotis gyvenamuoju plotu, – pabrėžė advokatas ir pridūrė: – Svarbu tai, ar sutartyje yra nurodyta galimybė jai patekti į butą. O jei yra, ar ji gali patekti į butą nuomininkui esant namie, ar jam nesant. Savininkė iš tiesų net negali pati turėti buto raktų – perduodant butą visi raktai turi būti pas nuomininką.“
Kitas atvejis, jei šeimininkė sumanytų parduoti savo butą. R.Mikulskas teigė, jog savininkas su savo turtu gali daryti, ką nori, tačiau tokiu atveju turi kompensuoti nuomininko patirtus nuostolius.
Pavyzdžiui, jei panašios būklės butą nuomininkas rastų išsinuomoti už tokią pačią kainą, nuostolių jis nepatirtų, tačiau jei jam nepavyktų to padaryti, kainų skirtumą turėtų padengti būsto savininkė.
Anot R.Mikulsko, net jei nuomos sutartis yra neterminuota, nuomotojas apie iškeldinimą turi įspėti nuomininką per protingą terminą. T. y. 1–3 mėnesius. Tokia sąlyga gali būti iš anksto numatyta sutartyje – prieš kiek laiko nuomininkas turi būti įspėtas apie iškeldinimą.
Advokatas patarė prieš pasirašant tokias sutartis tiek nuomotojui, tiek nuomininkui apgalvoti įvairias situacijas ir įtraukti jų sąlygas, kad paskui nekiltų problemų.
R.Mikulsko teigimu, jei sutartis legali, būsto savininkas valstybei kas mėnesį moka gyventojų pajamų mokestį – 15 proc. Tarkim, gaudamas už nuomą 1 000 Lt, 150 Lt jis turėtų atseikėti mokesčiams. O jei nuomos sutartis neįregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tai nuomininkas gali apskųsti nuomotoją ne tik dėl sutarties nesilaikymo, bet ir dėl pajamų slėpimo.
