Kultūros paveldo departamento (KPD) teigimu, Žemaitijos gatvėje 4-uoju numeriu pažymėtam pastatui suteikta teisinė apsauga dėl jo archeologinių, architektūrinių ir istorinių vertingųjų savybių. Sprendimą priėmė Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
KPD direktorė Diana Varnaitė sako, kad buvusioje Vilniaus geto vietoje išlikęs pastatas, kuriame prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, o vėliau ─ Vilniaus geto biblioteka šiuo metu yra nenaudojamas, jis priklauso Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui.
„Jo iniciatyva pastate ateityje ketinama įkurti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, kuriame būtų eksponuojamas gausus žydų kultūrinis paveldas ir holokausto istorija Lietuvoje. Minint žydų genocido dieną, kasmet ten skaitomos Holokausto aukų vardai ir pavardės“, ─ sako D.Varnaitė.
Žydų getas Vilniaus senamiestyje įkurtas nacių okupacijos metu, 1941-ųjų rugsėjo 6 dieną, tuo metu Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų. Per visą geto gyvenimo laikotarpį jame buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių. Vilniaus getas likviduotas iki 1943 metų rugsėjo 23-24 dienomis, iš 57 000 Vilniaus žydų, pasibaigus karui gyvi liko tik apie du tūkstančiai, didžioji dauguma jų nužudyti Vilniaus priemiestyje Paneriuose.
Istorizmo stiliaus paveldo objektas pastatytas XVIII amžiuje, jis buvo ne kartą rekonstruotas ir pertvarkytas. KPD nurodo, kad 1864 metais namas, tuometiniuose gatvių, namų ir savininkų sąrašuose, priskirtas Zeldai Arijavai, po 2 dešimtmečių mūrinis dviaukštis namas su ūkiniais pastatais kieme dokumentuose jau figūravo kaip naudojamas religinėms reikmėms, nors ir priklausė tai pačiai savininkei. XIX amžiaus pabaigoje carinės Vilniaus dūmos leidimu sklypas pritaikomas ir prekybai – įrengiami sandėliai ir prekystalis.
XX amžiuje po architekto A.Parčevskio kapitalinės rekonstrukcijos ir 1927-aisiais įvestų vandentiekio ir kanalizacijos sistemų, pastato funkcijos susiejamos su kultūrine–visuomenine veikla: iki II-ojo pasaulinio karo jame veikė Mefitsei-Haskalah viešoji biblioteka su 45 000 leidinių rinkiniu, karo metais šalia bibliotekos veikė Vieningoji (žydų) partizanų organizacija, skaitykla, archyvas, statistikos biuras, mokslininkų kabinetai, muziejus, paštas ir kitos organizacijos. XX amžiaus antrojoje pusėje pastatas taip pat naudotas kultūros ir švietimo poreikiams: čia nuo 1945 veikė Vilniaus žydų muziejus, nuo 1950 metų patalpos pritaikytos bibliotekininkystės technikumui, vėliau – Vilniaus Kultūros mokyklai.
