„Kalbant apie paskolų kokybę, probleminių paskolų lygis yra nedidelis. Praėjus pusmečiui po paskolos išdavimo, probleminių paskolų lygis neviršija 1 proc., o praėjus dvejiems metams blogų paskolų dalis priartėja prie 2 proc. Tai geresni rodikliai nei matyti, pavyzdžiui, prieš penkerius metus, kuomet analogiškas rodiklis praėjus kuriam laikui pro kredito išdavimo siekdavo 6 proc.“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė ji.
„Creditinfo“ duomenimis, per penkerius metus vidutinė būsto paskolos įmoka išaugo 36 proc. ir 2017 metais siekė 273 eurus per mėnesį. Šiuo metu vidutinė būsto paskola siekia 49,5 tūkst. eurų, o jos trukmė – 21,6 metai.
„Pakankamai sparčiai auga vidutinė kredito suma, nes būstui brangstant skolintis reikia daugiau. Nuo 2014 metų vidutinė paskolos suma išaugo 19 proc. Todėl ilgėja ir kreditų grąžinimo laikotarpis. Auga ir vidutinės paskolos įmokos. Tačiau per minėtą laikotarpį augo ir gyventojų atlyginimai, perkamoji galia. Taigi padidėjusios įmokos nereiškia, kad gyventojams reikėjo apriboti kitas savo išlaidas. Tai iš dalies kompensavo augę atlyginimai“, – sakė R.Ruseckaitė.
Jos teigimu, dabartinė situacija rinkoje yra sveika ir nėra pagrindo sunerimti.
„Per pastaruosius dvejus metus išduotų būsto paskolų kokybė yra tikrai gera, probleminių paskolų nedaug. Matyti netgi gerėjimo tendencijos. Gyventojų finansinis raštingumas gerėja, finansų įstaigos turi geros kokybės paskolų portfelius, todėl šiandien nematome poreikio kažką papildomai reguliuoti ar aušinti“, - kalbėjo „Creditinfo“ atstovė.
Ji pastebi, kad bankai šiuo metu linkę finansuoti ir labiau rizikingus būsto pirkėjus.
„Finansų įstaigos toleruoja tam tikrą aukštesnę riziką, bet ją suvaldo pasinaudodamos papildomomis priemonėmis. Tie 10 proc. klientų su prastesniais kredito reitingais rodo, kad galima būstą įsigyti ir tokiems pirkėjams. Žinoma, didesnė rizika turi ir didesnę kainą, kadangi tokiems klientams kredito įstaigos siūlo ne tokias palankias sąlygas“, - aiškino R.Ruseckaitė.