„Prezidentė atliko avansinį (10,5 tūkst. eurų) mokėjimą UAB „Apyvarta“ dėl ketinimo įsigyti sklypą „Bajorų parko“ projekte“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos BNS pirmadienį pateiktame atsakyme.
Galutinai įsigyti sklypą prezidentė numato atlikus būtinus infrastruktūros darbus, tai greičiausiai įvyks 2017 metais.
Prezidentės spaudos tarnyba pažymi, kad šalies vadovės pozicija nesikeičia – pabaigusi kadenciją ji neliks gyventi Turniškėse, o gyvenamosiomis patalpomis ir jų išlaikymu rūpinsis pati.
„Bajorų parko“ projektas vykdomas trimis etapais, jų metu iš viso bus parduodama 60 namų valdos sklypų. Jų plotai siekia nuo maždaug 10 iki daugiau nei 18 arų. Į sklypo kainą įskaičiuotos komunikacijos – elektra ir nutiesti keliai, privažiavimai.
Būsimi kaimynai jau stato namus
Projektą „Bajorų parkas“ plėtoja bendrovės „RE Investment“ ir „Apyvarta“. Projekto vadovas Ričardas Kasparavičius sako, kad sklypų detalusis planas pradėtas 2012 metais. Dabar 20 ha ploto teritorijoje tvarkoma infrastruktūra ir parduodami sklypai.
„Dabar pradėjome tvarkyti infrastruktūrą ir padalinome sklypus, žmonės stato namus. Namus patys planuojame pardavinėti ateityje, dabar kol kas tik sklypus“, – sakė jis.
Anot jo, infrastruktūrą planuojama sutvarkyti per 1,5 metų.
„Bajorų parke“ aro kaina svyruoja nuo 4,5 tūkst. iki 6,5 tūkst. eurų. Šiuo metu projekte yra parduota apie 30 proc. teritorijos.
Pardavėjai: „mums tai garbė“
Kokio dydžio sklypą nusipirko prezidentė, R.Kasparavičius neatskleidžia.
R.Kasparavičiaus teigimu, sklypus namo statyboms čia rengiasi vidutinių ir aukštesnių pajamų žmonės.
„Vidutinė-aukštesnioji klasė, tikrai ne oligarchai – toks yra pirkėjas. Jau kai kur kyla namai. Dabar kyla 6-7 namai“, – pasakojo jis.
Paklausus, kaip pardavimus gali paveikti prezidentės kaimynystė, R.Kasparavičius teigė, kad projekto plėtotojams tai yra įvertinimas ir garbė.
„O kaip galvojate? Mums garbė, įvertinimas. Ten labai graži vieta“, – teigė R.Kasparavičius.
Rinkos specialistai: bus problemų dėl susisiekimo
Nekilnojamojo turto įmonės Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius tikino, kad šiaurinė Vilniaus dalis ir Bajorų gyvenvietė vertinama dėl gražių vaizdų ir ramybės. Tačiau ten gyvenantiems žmonėms norint nuvykti į ir iš darbo reikia įveikti kryžiaus kelius. Be to, aplink D.Grybauskaitės sklypą - daug kaimynų.
„Prieš keletą metų požiūris į Bajorų gyvenvietę buvo labiau teigiamas negu dabar. Dėl intensyvios plėtros ten pastatyta nemažai naujų namų, todėl susidarė tokia situacija, kad transporto spūstys didėja ir šis klausimas tampa vis opesnis. Žiūrint į ateities perspektyvą, susisiekimo problema tik blogės, nes esamos gatvės yra pakankamai išplėtotos ir naujų gatvių per tą laikotarpį neatsiras“, – 15min komentavo A.Antanavičius.
Kainas gali paveikti trumpam
Paklausus, kaip prezidentės kaimynystė gali paveikti NT kainas šiame rajone, analitikas prognozes vertino atsargiai. Jis priminė situaciją, kai pernai šalies vadovė paskelbė pirksianti sklypą Pašiliuose, o po to atsisakė šių planų.
„Trumpuoju laikotarpiu kainą gali šiek tiek paveikti, bet labai mažai. Rinkai jau buvo parodyta, kad gali viskas labai greitai pasikeisti“, – sakė A.Antanavičius.
Anot jo, kai šalies vadovė nusprendė pirkti sklypą Pašiliuose, kai kas suskubo įsigyti NT tame rajone tikėdamiesi, kad kainos ateityje pakils ir iš to galės uždirbti. Tačiau džiugesys ilgai netruko ir dabar dalis žmonių priversti pardavinėti įsigytą turtą.
„Prieš paskelbiant šį faktą matėme suintensyvėjusį pirkimą, galbūt dalis informacijos kažkam buvo žinoma. Bet po paskelbto fakto labai smarkiai padaugėjo užklausų, ieškančių naujų teritorijų įsigijimui, nes visi įsivaizdavo, kad dabar bus didesnė paklausa tam rajonui. Be po to viskas pasikeitė ir vargu, ar dalis sklypų apskritai guls ant prekystalio“, – pasakojo A.Antanavičius.
Pirko, bet apsigalvojo
Šių metų pavasarį prezidentė buvo įsigijusi Pašilių kaime esantį 16 arų žemės sklypą už 50 tūkst. eurų, tačiau pardavė jį už tą pačią kainą, už kurią ir nusipirko.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ gegužės pradžioje rašė, kad tame sklype namo statyba gali būti draudžiama, nes sklypas patenka į žvyro telkinio parengtinai išžvalgytų išteklių plotą, esantį tiesiogiai prie detaliai išžvalgytų išteklių ploto. Vyriausybės nutarimas numato, kad tokiuose telkiniuose, kurių ištekliai jau patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius ir įrenginius, taip pat kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus savo reikmėms.
Žemės sklypus Pašiliuose pardavinėjusios bendrovės „Forteka“ direktorė Lina Kirkliauskaitė pripažino, jog buvo nustatyta, kad toje teritorijoje yra naudingų iškasenų, tačiau aiškino, jog nebuvo jokių teisinių sprendimų, kad toje vietoje bus karjeras ar kad ten negalima formuoti žemės sklypų. Be to, anot bendrovės vadovės, sklypai buvo suformuoti dar 2006 metais ir nepatenka į galbūt neteisėtai ketinamo kurti 16,5 hektaro ploto karjero teritoriją.
