Sudėtingas pastatas tapo tramplinu į apdovanojimus
Šiuo metu verslo centras jau turi du apdovanojimus – kaip „Ateities projektas“ 2017-ųjų konkurse „Už darnią plėtrą“ bei šviežiausią – geriausias architektūros darbas Aplinkos ministerijos organizuotuose Urbanistikos apdovanojimuose. „Green hall 2“ taip pat nominuotas Europos sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimo „Mies van der Rohe“ premijai.
Tokiems projektams reikia ambicingo užsakovo, nes, visų pirma, jie akivaizdžiai brangesni už „stačiakampes dėžutes“, juos pastatyti – taip pat didžiulis iššūkis.
Todėl pirmiausia danų architekto Ulriko Raysse klausiu: koks jausmas, kai projektas Lietuvoje skina apdovanojimus, komandos nariai lipa ant scenos šypsotis fotografams, o danams tenka visa tai stebėti tik per kompiuterio ekraną.
„Žinote, „Arrow architects“ – dar visai jaunas biuras, įsikūrėme tik 2012-aisiais ir, tiesą sakant, „Green hall 2“ yra pirmasis pastatytas mūsų projektas. Ne tik pirmas mūsų projektas Lietuvoje, bet pirmas realiu virtęs projektas apskritai! Po „Green Hall 2“ Vilniuje suprojektavome „DC Pier“ verslo centrą (arkos formos verslo centras Saltoniškių gatvėje, kuriame įsikūrė bankas „Danske bank“, – red.past.), o dabar nekantriai laukiame, kaip atrodys užbaigtas „Green Hall 3“, – sakė U.Raysse.
„Mes labai džiaugiamės matydami, kad mūsų projektas sulaukia pripažinimo, laikomas darniai įsiliejusiu į bendrą Vilniaus architektūrą. Mes tikrai dėkingi visiems, prisidėjusiems prie projekto – tiek pastato užsakovams SBA koncernui, tiek patyrusiems statytojams, kurie piešinius popieriuje pavertė šiuo tuo daugiau, – pridūrė ir architektas Ricardo Paternina. – Kalbant apie apdovanojimus – taip, gaila, mes praleidžiame daug šampano taurių ir aplodismentų. Tačiau džiaugiamės, kad visi, kurie sunkiai dirbo, yra įvertinami.“
„Natūraliai tinkantys“ sprendimai reikalauja daugiausia pastangų
„Prisimenu pirmuosius susitikimus su Arūnu (SBA grupės prezidentu Arūnu Martinkevičiumi - red. past.) – buvo akivaizdu, kad jis nori kažko ypatingo. Tokiems projektams reikia ambicingo užsakovo, nes, visų pirma, jie akivaizdžiai brangesni už „stačiakampes dėžutes“, juos pastatyti – taip pat didžiulis iššūkis“, – sakė architektas U.Raysse.
„Projektas visa savo esybe įsilieja į Neries vingio Vilniaus centre geometriją ir aplinką. Statybų vieta buvo labai sudėtingos formos ir aukščių skirtumų dėl šalia einančios Upės gatvės. Taip pat reikėjo taikytis prie jau pastatyto pirmojo „Green Hall“. Manau, kad pavyko suprojektuoti pastatą, kuris „įkrito“ tarp jau esančių objektų kaip čia buvęs,“ – pritarė ir R.Paternina.
Pašnekovo teigimu, biuro pastato koncepcija buvo sukurta „Arrow architects“, o lietuvių architektų komanda „Archinova“ turėjo pritaikyti pastatą lietuviškiems reglamentams, pavyzdžiui, tai vietovei taikomiems aukštingumo reikalavimams. Būtent todėl, pasak U.Raysse, pastato stogas yra nuožulnus, į Žvėryno pusę žemėjantis.
Pastatas – tai ne žurnalo viršelis, kurį, jei nepatiko gali nuplėšti, užlenkti. Jis bus čia, jei viskas gerai, apie 100 metų ir džiugins mus ar erzins.
„Maksimizavome naudingą plotą, kurį galima išgauti turint tokią pastato formą. Su pastato užsakovu niekada neteko daryti jokio kompromiso. Mes paaiškinome SBA grupės atstovams, kodėl mes priėmėme vienokį ar kitokį sprendimą. Pastatas atrodo labai skulptūriškas, bet vis dėlto mes ne skulptoriai – mes architektai. Atrodo, šis pastatas taip natūraliai „tupi“ tarp upės Neries vingio ir Žvėryno: bet tie sprendimai, kurie atrodo taip „natūraliai“ iš tikrųjų ir reikalauja daugiausia pastangų“, – priduria architektas Ricardo Paternina.
„Prašau, kitą kartą tokio neprojektuokite“
Iš tiesų „Green Hall 2“ buvo didžiulis iššūkis ne tik architektams: pamatę tokius brėžinius, „banguojantį“ stiklą, nelygų sklypo reljefą, statybininkai kraipė galvas.
Ricardo Paternina ir Ulrikas Raysse šiandien džiaugiasi, kad dirbo kartu su architektų bendrove „Archinova“, jau turėjusia patirties ne tik statant verslo centrus (tuo metu jie buvo neseniai užbaigę Konstitucijos prospekto „ovalą“ – „K29“), tačiau ir bendradarbiaujant su danų architektais.
„Prisipažinsime: gavę klausimą ne visuomet galėdavome iškart į jį atsakyti, tačiau stengėmės greitai mokytis. Jautėme didelę atsakomybę: visų pirma todėl, kad apsiėmus projektuoti tokį pastatą visi, prie to prisidedantys, tam paaukoja bent porą gyvenimo metų“, – sakė U.Raysse.
„O be paaukotų komandos gyvenimo metų, kartu iš miesto paimame šiek tiek ploto – tai irgi atsakomybė, – pridūrė antrasis danų architektas R.Paternina. – Reikia suprasti, kad pastatas – tai ne žurnalo viršelis, kurį, jei nepatiko, gali nuplėšti, užlenkti. Jis bus čia apie 100 metų ir džiugins mus ar erzins“.
Pastatas, gaunantis daug natūralaus apšvietimo, lemia ir didesnį jame dirbančių darbuotojų produktyvumą, taip pat žmonės tokiame biurų pastate rečiau serga.
Didžiuliu iššūkiu statytojams tapo pastato fasadas: jis yra dvigubas, didžiojoje dalyje ploto turi dvigubą geometriją.
„Viską piešėme 3D vaizdais, nes dvimačiame brėžinyje fasado tiesiog neįmanoma perteikti ir suprasti. Ypač – didžiulių dviejų linkių langų pastato fasade. Įstrigo bendrovės „Urban inventors“, vystančios koncerno SBA verslo centrų projektus, atstovo žodžiai: „Prašau, tik neprojektuokite tokio kitą kartą!“. Visi ilgai juokėmės,“ – šypsodamasis prisiminė U.Raysse.
Draugiškumas aplinkai galiausiai virsta didesniu pelnu
„Green Hall 2“ ne tik techniškai sudėtingas verslo centras, tačiau įprasmina ir savo pavadinimą: jis pastatytas laikantis aplinkosauginių standartų, jo šilumos energijos poreikius 100 proc. patenkina ekologiškiausias šildymo būdas – geoterminis šildymas. Čia verslo centrui kiek padeda upė, nes ties jos vingiu žemė vasarą ne taip stipriai įkaista, todėl galima iš žemės gelmių išsiurbti pakankamai vėsos biurų pastato vėsinimui.
„Labai didžiuojamės, kad šis pastatas buvo pirmasis, atitinkantis A+ energinio naudingumo reikalavimus Lietuvoje“, – sako R.Paternina.
„Primenu, kad pastatas, gaunantis daug natūralaus apšvietimo, lemia ir didesnį jame dirbančių darbuotojų produktyvumą, taip pat žmonės tokiame biurų pastate rečiau serga. Toks pastatas tampa likvidžiu turtu užsakovams ir geidžiamomis patalpomis komandoms, ieškančioms šiuolaikiško biuro nuomai. Nenaudojamas biurų pastatas yra netvarus pastatas – nesvarbu, iš kokių aplinkai draugiškų ar ekologiškų medžiagų jis buvo pastatytas“, – sako U.Raysse.
Visuose verslo pastatuose formalus stalas su administratore prie pagrindinio įėjimo išgyvena arba netrukus išgyvens ekstremalius pokyčius.
Paprašytas nuoširdžiai atsakyti: koks jausmas dirbti su lietuvių užsakovais, architektas U.Raysse juokiasi: „Siaubinga, būsiu atviras – buvo tiesiog siaubinga. Žinoma, juokauju. Pirmiausia man į galvą ateina žodis „reiklumas“. Lietuvių užsakovai iš mūsų tikėjosi daug, jų lūkesčiai buvo aukšti. Daugybė mūsų idėjų buvo atmesta, bet per šį procesą tapome „aštrūs“ ir, kaip minėjau, tai yra pirmasis mūsų įgyvendintas pastatas, todėl stengėmės iš visų jėgų, net patirdami nesėkmes“, – sako U.Raysse.
Verslo centrų tendencijos: atvirumas visuomenei ir draugiškumas aplinkai
„Green Hall 2“ užsakovai taip pat padarė šį verslo centrą „pereinamą“ kitaip tariant, bet kuris miestietis gali apsilankyti pirmajame aukšte įrengtame restorane, taip pat naudotis krantinėje įrengta infrastruktūra: žaidimų aikštelėmis, suoliukais, takais, erdve pasisėdėjimui.
„Dalinimasis yra šiandieninė tendencija, daugumos palaikoma dorybė. Vyksta pokyčiai ir virsta tvoros. Nes žmonės to nori. O žmonės yra pats brangiausias bet kurios bendrovės turtas. Darbuotojai „pabyra“ po įvairias verslo centro erdves, net ir biurų pastato fojė, ten kelias valandas dirba siurbčiodami kavą. Tokias tendencijas stebime tiek Rygoje, tiek Varšuvoje, tiek Budapešte. Mums tenka dirbti su progresyviomis atvirų erdvių idėjomis“ , – sako R.Paternina.
Architektai vienbalsiai tvirtina, kad įvairūs tvarumo ir gerovės sertifikatai šiandien Vakarų Europoje yra praktiškai privalomi naujam biurų pastatui. Šiuo metu architektai projektuoja du verslo centrus, kurių kiekvienas bus sertfikuotas „LEED Platinum“ ekologijos, tvarumo sertifikatais ir kartu turės „Well“ sertifikatą.
„Arrow architects“ dirba tik su užsienio šalių verslo centrais. Todėl pakankamai gerai išmanome verslo centrų architektūros tendencijas Europoje. Pagrindinis pokytis, kurį pastebiu – fojė. Jau šiek tiek paliečiau šią temą – visuose verslo pastatuose formalus stalas su administratore prie pagrindinio įėjimo išgyvena arba netrukus išgyvens ekstremalius pokyčius. Fojė taip pat yra viena iš biuro erdvių“, – sako U.Raysse.
Jis priduria, kad šiuo metu nekantriai laukia „Green Hall 3“ statybų pabaigos. Baigdamas pokalbį architektas pabrėžia, kad tiek „Green Hall 2“, tiek „Green Hall 3“ yra išskirtinio dizaino pastatai ne tik Lietuvoje, tačiau ir globaliame kontekste – retas verslo pastatas turi tiek ekspresijos.
