2019 metų rugsėjį Tautos namų architektūrinį konkursą laimėjo ispanų studija „Arquivio architects“. Ispanai pasiūlė Nacionalinę koncertų salę kuo natūraliau įlieti į aplink esančią aplinką.
Iš viso šiame architektūriniame konkurse dalyvavo 248 kompanijos iš JAV, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Naujosios Zelandijos, Suomijos, Kinijos, Brazilijos ir kt. šalių. Konkursui darbus pateikė 21 Lietuvos architektų komanda.
Nors anksčiau planuoja Nacionalinę koncertų salę pradėti statyti 2021-aisiais, o baigti 2023 metais, tačiau dabar terminai nusikelia. Dabar ketinama 2023 m. I ketv. pradėti rangos darbus, o pabaiga numatoma 2026 m. III ketv.
Anksčiau skelbta, kad numatomas koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos su objekto projektavimu, statyba ir įrengimu bei sklypo tvarkymu susijusios išlaidos.
Viešas susirinkimas įvyks rugsėjo 2 d. 17 val.
Iškils keturi tūriai
Architektai skelbiamuose projektiniuose pasiūlymuose atskleidžiama šiek tiek daugiau detalių. Bendras pastato plotas sieks 21,5 tūkst. kv. m ir jis bus šešių aukštų. Po žeme projektuojama 54 automobilių vietos, likusios 137 aplink Nacionalinę koncertų salę.
„Vadovaujantis V.Mykolaičio-Putino g. 5 sklypo detaliuoju planu, 300 m. spinduliu aplink Nacionalinę koncertų salę yra numatytos 209 automobilių stovėjimo vietos“, – rašoma projekte.
Architektai rašo, jog šiuo projektu siekiama gerbti vietos savybes panaudojant integraciją ir viešosios erdvės atvėrimą/praplėtimą. Projektuojamos Nacionalinės koncertų salės tūrinės kompozicijos idėja yra grįsta siekiu tapti jungtimi tarp Tauro kalno parko ir senųjų Evangelikų kapinių sodų.
„Pastato skaidymas į mažesnius atskirus tūrius padeda vizualiai užmaskuoti jo tikrąjį dydį, tuo pat metu ne tik vizualiai, bet ir fiziškai sujungiant Tauro kalno ir senųjų Evangelikų kapinių sodų erdves – šių takai persipina ir susijungia ant apželdintos Nacionalinės koncertų salės stogo“, – nurodoma projektiniuose pasiūlymuose.
Nurodoma, jog keturi skirtingi daugiakampių tūriai, iškylantys virš apželdintos stogo terasos, talpina didžiąją koncertų salę (klasikinę koncertų salę su aukštos kokybės natūralia akustika), mažąją koncertų salę (daugiafunkcę vietą, lengvai akustiškai ir technologiškai pritaikomą mažesniems meno pasirodymams ir kitiems renginiams), Tautos namus (tūrį, skirtą Tautos namų idėjai ir Lietuvos atgimimo istorijai, edukacinei ir kitai veiklai) bei orkestro repeticijų salę.
„Daugiakampius tūrius jungia dalinai į reljefą įkastas stilobatas, kuriame telkiamos pastato darbuotojų darbo, poilsio vietos, repeticijų salės bei techninės patalpos. Ši dalis <...> skirta pastato personalui ir atvykstantiems muzikantams bei artistams“, – pasakoja architektai.
Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad visas tris renginių sales tarpusavyje jungs vienas didelis vestibiulis. Vestibiulių erdvės taip pat gali būti naudojamos kaip papildomos pasirodymų / pristatymų / renginių erdvės, išnaudojant iš čia atsiveriančias miesto panoramas. Čia planuojamas informacinis taškas lankytojams, apsaugos punktas, bilietų kasa, šalia kurios yra pakankamai erdvės būriuotis eilėje laukiantiems lankytojams.
Didžiosios salės tūrio 4-ame ir 5-ame aukštuose yra numatyta kavinė. Taip pat ir kituose didžiosios salės foje aukštuose numatomi barai / komercinės zonos, kur pertraukų metu taip pat numatoma tiekti užkandžius. Mažosios salės tūrio viršutiniame aukšte yra planuojamas restoranas.
Kartu yra numatytos dviejų tipų komercinės patalpos – kultūrinės paskirties – esančios pastato pirmajame aukšte, kurių paskirtis tiesiogiai susijusi su pastato funkcija. Taip pat barai, esantys didžiosios salės tūrio foje aukštuose, skirti aptarnauti lankytojus pertraukų metu.
Pastato galinėje dalyje įrengtos patalpos, kurios yra susijusios su administracija, užkulisiais, aptarnavimu, įrenginiais ir parkavimu.
Kokios bus salės?
Didžioji salė, numatoma, talpins 1,2–1,6 tūkst. žiūrovų. Anot architektų, šios salės prioritetas – natūrali akustika. Balkonas salės galinėje dalyje, virš scenos yra skirtas chorui, o nedalyvaujant chorui, čia gali sėdėti žiūrovai. Čia numatoma ir vieta vargonams, kurių dizainas bus tikslinamas vėlesniame projekto etape.
„Salė projektuojama atsižvelgiant į vyraujančią tokio tipo salių projektavimo praktiką visame pasaulyje paskutiniaisiais metais, taip pat vadovaujantis Nagata Acoustics akustikos specialistų praktiniais patarimais, siekiant, jog Vilniaus Nacionalinė koncertų salė atitiktų pasaulinio lygio tokio tipo koncertinių salių standartą“, – aiškinama dokumente.
Teigiama, kad scenos plotas yra ganėtinai didelis bei tinkamų proporcijų, kad būtų galima sutalpinti pilno dydžio orkestrą, arba vidutinio dydžio ansamblį su choru. Scenoje numatomi mechaniškai valdomos orkestro platformos, išdėstytos „u“ forma, ne tik pučiamiesiems ir mušamiesiems, bet taip pat ir styginiams instrumentams.
„Pirmenybė teikiama akustinei muzikai, tačiau taip pat numatoma galimybė salę naudoti kongresams ir konferencijoms, TV Gala/Show, muzikiniams renginiams su įgarsinimu, šiuolaikinės operos ir teatro bei šokio (su dalinėmis dekoracijomis) pasirodymams, numatoma galimybė rodyti kiną“, – aiškinama projektiniuose pasiūlymuose.
Mažoji salė, anot architektų, bus multifunkcinė su galimybe ją transformuoti į: prosceniumo tipo teatrą su klasikiniu žiūrovų tribūnų išdėstymu; arenos / stadiono tipo erdvę, kai grindys yra plokščios, o žiūrovų tribūnos pritaikomos pagal poreikį, išnaudojant visą salės perimetrą; plokščių grindų konfigūraciją, kai žiūrovinių tribūnų nėra.
„Numatoma, kad salė talpins apie 500 žiūrovų, kurių sėdimos vietos planuojamos pagrindiniame salės lygyje ir balkone palei salės perimetrą. Pirmenybė teikiama teatrui / šokiui (su dalinėmis dekoracijomis), tačiau taip pat numatoma salę naudoti muzikiniams renginiams su įgarsinimu, kongresams ir konferencijoms, TV Gala/Show, šiuolaikiniam cirkui ir kitoms meno veikloms, kino projekcijoms. Taip pat numatoma galimybė rengti akustinės muzikos pasirodymus“, – rašoma dokumente.
Tautos namų erdvė, teigiama, bus skirta laikinoms parodoms, susitikimams, kūrybinėms dirbtuvėms. Taip pat kitoms edukacinėms veikloms, kurios būtų susijusios su Tautos namų idėja ir su Lietuvos atgimimu. Taip pat numatoma ir konferencijų salė.
Išsaugos slėptuvę
Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad planuojama panaudoti sovietmečio slėptuvę, kuri buvo rasta nugriovus Profsąjungų rūmus.
„Nors ši slėptuvė, istorikų manymu, nebuvo ypatinga, tad ir istorinės, architektūrinės vertės neturi, Nacionalinės Koncertų salės projektuotojų manymu, dalis šio statinio turi išlikti, nes tai – vietos istorijos dalis. Konkursą laimėjusio projekto idėja buvo visų pirma gerbti vietos savybes – tiek architektūrines, tiek istorines.
Nors bunkeris yra sovietmečio palikimas, o pats Koncertų salės siekis yra tapti Tautos namais – švęsti Lietuvos nepriklausomybę. Taip pat galima įžvelgti tam tikrą ideologinę priešpriešą, projekto rengėjų manymu, ši priešprieša neturėtų tapti priežastimi sunaikinti bunkerį. Veikiau priešingai – slėptuvė yra liūdno Lietuvos istorijos etapo palikimas, kuris neturėtų būti pamirštas dėl to, jog prisimintume ir vertintume tai, ką Nepriklausomybės gynėjai iškovojo kiekvienam Lietuvos piliečiui – Laisvę. Virš slėptuvės liekanų iškylantys Tautos namai įamžina šią pergalę ir grąžina šią viešąją erdvę visiems žmonėms“, – rašoma projekte.
PLAČIAU SKAITYKITE: Po Profsąjungų rūmais atverta slėptuvė: būtų galėję pasislėpti apie 1500 žmonių.
Architektai planuoja dalį sovietinės slėptuvės konstrukcijos palikti ir integruoti į naujai statomo pastato struktūrą. Dalis bunkerio sienų, sutampančių su Koncertų salės vieno iš vidinių kiemelių perimetru, bus paliekamos kiemelio teritorijoje tokios, kokios yra, iš kur bus matomos ne tik pastato darbuotojų iš vidaus, bet ir iš išorės – ant stogo terasos esančių žmonių.
„Bunkerio liekana nėra skirta grožėtis – tai atidengtas vietos istorinis sluoksnis, gerai matomas visiems, skirtas pasakoti Tauro kalno istorijai“, – rašoma dokumente.
Iškils vietoje buvusių Profsąjungų rūmų
15min primena, kad nauja koncertų salė iškils vietoje, kur anksčiau stovėjo Profsąjungų rūmai. Juos užpernai savivaldybė nugriovė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Multimedija apie Profsąjungų rūmus.
Socialistinio istorizmo stiliaus Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai duris atvėrė 1963 metais.