„Eikos“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir generalinis direktorius Domas Dargis trečiadienio rytą sukvietė žurnalistus į spaudos konferenciją pavadinimu „Kokiame mieste norime gyventi“. Anot jų, vystant statybas mieste neįmanoma išvengti dėmesio, tačiau jiems iki šiol nėra aišku, kas yra viešasis interesas. R.Dargis įsitikinęs – dažnai vieno ar kelių žmonių interesai tampa viešuoju interesu.
Primename, kad praėjusią savaitę keturios Vilniaus bendrijos ir bendruomenės pasirašė bendrą viešą kreipimąsi dėl nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“. Anot jų, valdžios įstaigos sutartinai palaiko „Eiką“ ir visiškai negina gyventojų interesų, o pačią įmonę gyventojai vadina agresyvia.
Pranešime žiniasklaidai ir bendrame kreipimesi Žvėryno, Naujamiesčio ir Senamiesčio bendruomenės „Eiką“ lygina su „MG Baltic“ koncernu. „Eika“ mano, kad tokia situacija balansuoja ties šmeižto riba.
R.Dargis: visose statybose kyla konfliktų
„Eikos“ valdybos pirmininkas R.Dargis, versle besisukantis daugiau nei 20 metų, tikino, kad nėra matęs statybų, kurios visuomenei nekeltų klausimų.
„Visuose projektuose atsiranda problema su visuomene, nors visą laiką keliame klausimą Aplinkos ministerijai, kas yra tas interesas, nes dabar jis nėra apibrėžtas. Nes taip pasidaro, kad žmogaus interesas pasidaro visuomenės interesas ir tampa neaišku“, – trečiadienio rytą sakė jis.
Anot jo, visi „Eikos“ projektai vykdomi pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei praėję viešinimo etapus. Tačiau jis įsitikinęs, kad žmonėms sunku priimti pokyčius, dėl ko ir kyla didieji konfliktai.
„Bet tokia susiklostė praktika, kad žmogui sunku priimti pokyčius, kuomet pradedama kalbėti apie miestą, kur nusistovėjęs gyvenimo būdas, žmogui sunku keisti. „Live square“ jau įgyvendiname 22 metus. Pagrindinis mūsų santykis toje vietoje, kurį apibrėžia įstatymas, yra su gretimo namo bendrija. Mes tą klausimą išsprendę, bet kai pradėjome statyti, atsirado ir kitų namų interesantų. Bet tai pavienio žmogaus interesas, kurį jis bando ginti viešuoju interesu“, – įsitikinęs jis.
R.Dargis kelia retorinį klausimą, kokiame mieste norime gyventi – tokiame, kuris sunyks, ar tokiame, kuris plėtosis?
„Ta problema pasidariusi visuomenės kovų lauku. Girdėjote ir apie projektą „Misionierių namai“, lygiai taip pat mūsų kaimynai Jokūbo ligoninė pakliuvo į visuomenės interesų lauką, taip pat kolegos iš „Icoro“. Kur tik mieste beįkeliame koją, visą laiką turime neapibrėžtą viešąjį interesą, dėl kurio ir vyksta ginčai“, – kalbėjo jis.
„Eikos“ valdybos narys aiškino, kad dėmesys „Eikos“ statyboms nėra išskirtinis ir kiekvienas įmonės veiksmas vertinamas su padidinamuoju stiklu. Anot R.Dargio, jis ne kartą Aplinkos ministerijoje yra kėlęs klausimus, kas yra viešasis interesas, ir tvirtina, kad reikia dėl to apsispręsti.
„Bet koks mūsų pajudėjimas, derinimas bus vertinamas su padidinamuoju stiklu. Tačiau Aplinkos ministerijoje mums reikia vieną kartą susitarti, kaip mes žiūrime į miesto regeneravimo klausimus“, – trečiadienį sakė jis.
Kalbėdamas apie praėjusią savaitę pasirodžiusį raštą jis tikino, kad į teismą kreiptis neplanuojama.
„Tas raštas yra emocinis, nemanau, kad kas kreipsis į teismą. Mes nieko nesame pažeidę. Patys nesiruošiame kreiptis į teismą, pabaigsime projektus taip, kaip jie suprojektuoti. Jei bus kreiptasi į teismą, dalyvausim. Kiekvienais metais turime teismų“, – kalbėjo R.Dargis.
D.Dargis: gavus statybos leidimą projektą keisti brangu
„Eikos“ generalinis direktorius Domas Dargis priminė, kad savo karjerą jis pradėjo ne Lietuvoje, o Londone ir ten yra dirbęs su dideliais projektais. Jo teigimu, ne tik mūsų šalyje kyla klausimų dėl statybų teisėtumo ir bendruomenių puolimo. Tačiau „Eikos“ vadovas pažymi, kad iki projekto įgyvendinimo pradžios, pačių statybų, būna nueinamas ilgas kelias.
„Tarp institucijų yra didelis susipriešinimas. Kai atrodo, kad esame susiderinę visus institucijų viešuosius interesus, kai pradedame statyti, susiduriame su kaimynais. Įsivaizduokit tą stadiją, kai jau padaryta 90 proc. darbų, tada jau kažką keisti yra sudėtinga.
Tam, kad taip neatsitiktų, reikia įgyvendinti kelis viešinimo etapus ir didžioji dalis mūsų projektų gauna pastabų iš kaimynų. Tuose etapuose kai ką keisti galima, bet gavus statybos leidimą keisti sunku ir brangu. Kartais laiptinėse ir pašto dėžutėse net metame pranešimus, bet nežinome, ką daugiau daryti“, – kalbėjo D.Dargis.
