„Namo gyventojai gavo pranešimą, kad už administravimo paslaugas reikia sumokėti „Būsto valdai“. Kadangi mes sąskaitą jau apmokėjome naujajam administratoriui „Kauno butų ūkiui“, norėtume žinoti, ką mums toliau daryti, kad ateityje nekiltų problemų“, – tokiu klausimu į 15min redakciją kreipėsi vienas Kauno Chemijos g. 5-ojo daugiabučio gyventojas.
Pasak kito šiame daugiabutyje apsistojusio vyro, abi šios įmonės bylinėjasi teisme dėl teisės administruoti jų pastatą. Tačiau blogiausia yra tai, apie ką užsiminė ir kaimynas – tiek „Būsto valda“, tiek „Kauno butų ūkis“ siunčia sąskaitas už paslaugas.
„Turiu mokėti du kartus už tas pačias paslaugas. Kažkoks išnaudojimas. Žmonės sutrikę, kam reikia mokėti iš tikrųjų“, – pasipiktinęs kalbėjo Domas.
„Privalote balsuoti už „Būsto valdą“
Tokia pat situacija susiklostė ir dar trijuose Kauno daugiabučiuose, kurių administratorius iki šiol buvo „Būsto valda“: Piliakalnio g. 11, K.Baršausko 75 ir 77.
„Vasarą Kauno miesto savivaldybė iškabino lapus, perspėjančius gyventojus, jog reikia išsirinkti naują administratorių. Tuomet laiptinėje atsirado „Būsto valdos“ lapai, skelbiantys, jog privalome balsuoti būtent už šią įmonę. Balsavimas buvo vangus. Balsavome dukart ir nieko neišsirinkome. Todėl mažiausią kainą pasiūliusį administratorių „Naujininkų ūkį“ mums parinko savivaldybė. Administravimo perdavimas turėjo įvykti per mėnesį, tačiau „Būsto valda“ apskundė sprendimą“, – situaciją nupasakojo K.Baršausko g. 77 namo gyventoja K.Z.
Ji ir jos kaimynai sulaukė savivaldybės pranešimo apie teisminius ginčus. Sulaukė ir „Būsto valdos“ skrajučių, raginančių gyventojus atsisakyti dalyvavimo teismuose trečiuoju asmeniu. Neva tai įmonė jiems atstovaus pati. Paruoštas ir raštas, kuriuo gyventojai raginami išreikšti nuomonę, kad „Būsto valda“ turėtų administruoti namą, kol patys savininkai nenuspręs kitaip.
„Kol vyksta teisminis procesas, administruoti lieka „Būsto valda“. Anksčiau ji savo veiklą vykdydavo nekaip – turime problemų dėl kanalizacijos, skęstam. Kai prasidėjo šie ginčai, pasikeitė keli vadybininkai, jie ėmėsi kažką daryti. Taigi esame pakibę tarp dangaus ir žemės“, – teigė K.Z.
Kauno valdžia vadovavosi pakitusiais įstatymais
Kauno miesto savivaldybė savo priimtus sprendimus argumentuoja tuo, kad 2012 m. gegužę įstatymu buvo pakeistas Civilinis kodeksas. Pataisose numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji, reikalavimus atitinkantys, bendrojo naudojimo objektų administratoriai.
Vadovaudamasi tuo, Kauno miesto savivaldybės administracija pradėjo organizuoti administratorių skyrimo procedūras – patalpų savininkų susirinkimus ar balsavimą raštu. Savininkams priėmus sprendimą, parengti administracijos direktoriaus įsakymai dėl naujų administratorių skyrimo.
Skiriant administratorių atsižvelgiama į jo paslaugų įkainį, patirtį, pasirengimą teikti paslaugas. „Naujininkų ūkio“ administravimo tarifas buvo mažiausias, o patirtis – net 22-eji metai.
Taip, šių metų liepos 11 d. administracijos direktoriaus įsakymu, Chemijos g. 5-ojo daugiabučio administratoriumi paskirtas UAB „Kauno butų ūkis“, kuris išrinktas per pakartotinį balsavimą jame balsavusių savininkų balsų dauguma. Praėjus savaitei, kadangi savininkų du balsavimai neįvyko, Piliakalnio g. 11 pastato administratoriumi paskirtas UAB „Naujininkų ūkis“.
K.Baršausko 77 ir 75 namo gyventojai naujų administratorių – taip pat „Naujininkų ūkio“ ir „Kauno butų ūkio“ – sulaukė rugsėjo 12 d. Pirmajame name abu balsavimai neįvyko, o antrajame „Kauno butų ūkis“ išrinktas pakartotiniame balsavime balsavusių savininkų balsų dauguma.
Tad savivaldybė įgyja pareigą skirti administratorių pati tik tuomet, kai neįvyksta du balsavimai.
„Administratoriai parenkami iš sąrašo, į kurį įtraukiami pagal jų pateikiamus prašymus. Skiriant administratorių atsižvelgiama į jo paslaugų įkainį, patirtį, pasirengimą teikti paslaugas. „Naujininkų ūkio“ administravimo tarifas buvo mažiausias, o patirtis – net 22-eji metai. Jei savininkams netinka, jie bet kada gali patys inicijuoti administratoriaus keitimo procesą“, – patikino Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.
Pažeidė gyventojų daugumos interesus
Nesutikdama su Kauno valdžios organizuotais balsavimais ir jų rezultatais, priimtais įsakymais, „Būsto valda“ padavė Kauno miesto savivaldybę į teismą. Anot įmonės, Kauno valdžia neturėjo teisės organizuoti balsavimo raštu ir rinkti bei pakeisti administratorių. Be to, tokiais sprendimais ji pažeidė ir gyventojų daugumos interesus.
„Būsto valda“ nurodo, kad ginčo įsakymai yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Tad tol, kol bylinėjamasi teisme, gyventojai gauna sąskaitas iš dviejų skirtingų įmonių (tuose daugiabučiuose, kuriuose administratoriumi paskirtas „Kauno butų ūkis“).
„Pagal įstatymus savivaldybė paskirti administratorių turi teisę tik tiems namams, kurie iki šiol neturėjo jokio administratoriaus, o minėti namai jį – „Būsto valdą“ – turi jau dešimtmetį. Beje, paskirtą pačios savivaldybės. Tad savivaldybė priėmė sprendimą, kuriam priimti neturi teisės.
Be to, ji neturėjo daugumos gyventojų pritarimo. Pasisakome už tai, kad gyventojams administratoriai būtų ne išrenkami savivaldybės, bet kad jie patys turėtų laisvę daugumos sprendimu pasirinkti, kas prižiūrės jų namų ūkį ir aplinką“, – teigia „Būsto valdos“ teisininkė Gintarė Urbonaitė.
Pasak jos, atskiro dėmesio vertas ir Kauno miesto savivaldybės sprendimas paskirti administratoriumi jai pačiai priklausančią įmonę – „Kauno butų ūkį“, juolab žinant, kad dėl paskyrimo sprendžia tik iš savivaldybės atstovų sudaryta komisija. Taip savivaldybė, neva, naudojasi savo padėtimi, nors šioje rinkoje efektyviau ir kokybiškiau gali dirbti verslo subjektai.
„Gyventojai neturi mokėti mokesčių naujai paskirtam administratoriui, nes jo paskyrimo klausimas yra nagrinėjamas teisme. Mes siūlėme tiek savivaldybei, tiek „Kauno butų ūkiui“ palaukti teismo išaiškinimo, tačiau šis mūsų prašymas nebuvo išgirstas“, – teigia teisininkė.
Vilniuje tokių kuriozų nėra?
„Tai – nenormalu. Esame teisėtas administratorius, vykdome veiklą, organizuojame darbus. „Būsto valda“ neatlieka jokių darbų, tik siunčia gyventojams sąskaitas“, – paklaustas, kaip vertina susiklosčiusią situaciją, teigė „Kauno butų ūkis“ generalinis direktorius Marius Zaborskas.
„Naujininkų ūkio“ direktorius Sigitas Čirba taip pat prisipažino pirmą kartą susiduriantis su tokiu kuriozu: „Kaunas yra Kaunas. Čia žmonės kitaip mąsto. Vilniuje administruojame 550 namų, tačiau panašių istorijų nebuvo.
„Naujininkų ūkio“ direktorius Sigitas Čirba taip pat prisipažino pirmą kartą susiduriantis su tokiu kuriozu: „Kaunas yra Kaunas. Čia žmonės kitaip mąsto. Vilniuje administruojame 550 namų, tačiau panašių istorijų nebuvo.“
Norėjome plėstis į Kauną, steigti čia filialą, bet su visais keturiais pirmaisiais bandymais administruoti laikinosios sostinės daugiabučius strigome. Kol nėra perdavimo-priėmimo akto, sąskaitų gyventojams mes nepateikiame. To neturėtų daryti ir „Kauno butų ūkis“. Jie kiek piktnaudžiauja savo padėtimi. O jei nukristų kokia plyta ant galvos žmogui, kas būtų atsakingas? Manau, tiek „Būsto valda“, tiek savivaldybės įmonė kratytųsi atsakomybės.“
Pasak jo, Vilniuje savivaldybė elgiasi kiek kitaip: jei gyventojai neišsirenka administratoriaus, paliekamas administruoti tas, kuris dirbo iki šiol. Galbūt dėl to teisminių ginčų ir nekyla.
„Gal kiek per daug sau leidžia ir Kauno valdžia, priimdama sprendimus, kuriuos galima skųsti. Kas lėmė mūsų laimėjimą? Manau, kainos kriterijus“, – teigė S.Čirba.
