„Daugiabučių kvartaliukas išdygs prie pat Kauno sporto halės, istoriniame Žaliakalnyje. Kvartalas dar nepradėtas statyti, o butai jau pardavinėjami. Pardavinėja kažkokie energetikai ar dujininkai. Toje vietoje buvo garažai, kurie taip pat nepuošė, bet ši zona yra paveldinė, užstatymo tankis – nerealus. Regis, įmonė dar neturi statybų leidimų, o jau prekiauja butais.
Tai kaip čia tas Kaunas žengia į UNESCO, a? Sporto halės zona itin jautri visomis prasmėmis, o čia siūlo kažkokius Šilainius – šešis daugiabučius“, – piktinosi viešai prisistatyti nepanoręs kaunietis.
Kritikuojama tai, kad paprastai kauniečiui, gyvenančiam šioje teritorijoje, sunku net tvorą be valdininkų leidimo persidažyti, o Kauno dujotiekių statybos (KDS) įmonių grupei priklausančiai „Egavi“, kuri ir vykdo šį projektą Ąžuolyno pašonėje, žalia šviesa uždegta itin lengvai.
Klausimų kyla ir dėl to, kaip šiame riboto įvažiuotumo rajone kasdien išsiteks papildomi 150 automobilių. Kaip valdžia žada sureguliuoti Parodos g. ir K.Petrausko g. sankryžos eismo intensyvumą, kuris jau dabar yra didžiulis.
Sklype stovėjusių senų pastatų griovimo darbus atliekančios AB „Detonas“ įmonės darbų vadovas 15min pripažino sulaukęs keleto aplinkinių gyventojų skundų. Labiausiai juos neramina dulkės.
„Pradėjome darbus prieš pat Kūčias, turime baigti iki sausio pabaigos. Reiktų bent dviejų mėnesių, bet kiek užsakovas laiko davė, tiek ir turime. Intensyviname darbus. Griauname pastatus keliais etapais. Tie, kas iki šiol vykdo automobilių remonto darbus šiuose garažuose, turi išsikraustyti iki Trijų karalių. Kiek žinau, apie griovimo darbus įmonė vėlavo informuoti Statybų inspekciją, tačiau leidimų tam nereikia“, – patikino darbų vadovas.
Leidimo statyti dar neturi
Gindamasis nuo kritikos, projekto vystytojų „Egavi“ direktorius Justinas Barniškis patikino, jog statyti daugiabučius šioje Žaliakalnio vietoje buvo numatyta dar 2010 m. detaliajame plane, kuriame nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – daugiaaukščių, aukštybinių gyvenamųjų namų statybos.
Projekto vystytojų „Egavi“ direktorius Justinas Barniškis patikino, jog statyti daugiabučius šioje Žaliakalnio vietoje buvo numatyta dar 2010 m. detaliajame plane, kuriame nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, šio sklypo, kurio plotas siekia 8 044 kv. m, detaliojo plano (organizatorius – UAB „Žaliosios aukštumos“ – aut. past.) rengimas pradėtas 2007 m. Šio proceso metu vykusiame viešame svarstyme su visuomene gauti du raštai su pastabomis. Jos išnagrinėtos, detaliojo plano sprendiniai pakoreguoti. 2010 m. balandžio 7 d. detalusis planas patvirtintas.
2016 m. lapkričio 2 d. jis buvo vėl koreguotas, keičiant numatomų pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymą, automobilių stovėjimo vietų išdėstymą, įvažiavimo vietą, bet nekeičiant esminių rodiklių, nustatytų 2010 m. detaliuoju planu.
„Daugiabučių namų su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybos projektas šiuo metu tikrinamas informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Statybą leidžiantis dokumentas dar nėra išduotas“, – patikino N.Valatkevičius.
Leidžiamas didesnis užstatymas
2010 m. detaliajame plane, J.Barniškio teigimu, numatytas kur kas didesnis užstatymo tankumas bei intensyvumas. Leistinas užstatymo tankumas siekia 36 proc., intensyvumas – 133 proc. Pagal šį planą iš viso sklype galima pastatyti gyvenamosios paskirties pastatų 10 700 kv. m., detaliu planu numatyta 120 butų bei 120 vietų automobiliams požeminėje automobilių saugykloje.
„O pagal mūsų parengtą ir šiuo metu derinamą projektą planuojamas sklypo užstatymo tankumas siekia 29,6 proc., užstatymo intensyvumas – 68 proc., planuojama pastatyti 5 500 kv. m. gyvenamosios paskirties patalpų, tai yra, šešis daugiabučius, kuriuose – 84 butai.
Atsižvelgus ir įvertinus teritorijos, t. y. Žaliakalnio, urbanistinį išsidėstymą ir užstatymo būdą buvo priimtas sprendimas neišnaudoti sklypo teritorijos maksimaliai ją užstatant ir pasirinkome kokybiškesnę ir architektūriškai patrauklesnę projekto koncepciją. Atsižvelgus į aukščiau minėtus faktus, negalima sakyti, kad užstatymo intensyvumas yra itin didelis“, – informavo „Egavi“ direktorius.
Pagal Kauno miesto bendrąjį planą ši teritorija yra priskiriama vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosioms teritorijoms, kurioje vyrauja daugiabutė gyvenamoji statyba. Požeminė automobilių saugykla turėtų talpinanti 84, o ne 150 automobilių.
Šalia – ne vienas daugiabutis
Planuojamas sklypo užstatymo tankumas siekia 29,6 proc., užstatymo intensyvumas – 68 proc., planuojama pastatyti 5 500 kv. m. gyvenamosios paskirties patalpų, tai yra, šešis daugiabučius, kuriuose – 84 butai.
J.Barniškio teigimu, Kauno Žaliakalnio rajonas yra turbūt pats didžiausias rajonas Kaune, kuris prasideda nuo Savanorių pr. ir tęsiasi iki pat miesto centro. Visame Žaliakalnyje galima rasti įvairiausių objektų nuo prekybos centrų ir biurų iki privačių namų.
Vystoma teritorija iš visų pusių yra apsupta vien tik daugiabučiais (Vaižganto 9A, Vaižganto 11A, Vaižganto 11B, Vaižganto 7, Ąžuolyno 9, Perkūno al. 24), todėl sakyti, kad „Žaliakalnis – tik privačių namų teritorija“, anot „Egavi“ direktoriaus, yra klaidinga ir neteisinga.
„Rengdami „Ąžuolyno namų“ projektą daug domėjomės Žaliakalniui būdinga tarpukario Kauno architektūra ir jos elementais. Mūsų pasirinkta projekto koncepcija ir architektūriniai sprendimai yra labai artimi šiam laikotarpiui. Rengiant teritorijos detalų planą, miesto bendrąjį planą buvo atliktos visos privalomos viešinimo procedūros“, – pabrėžė pašnekovas.
„Egavi“ įsigijo statinius, esančius adresu Vaižganto g. 11, šių metų lapkritį iš UAB „Litectus“. Sklype vis dar tebestovi garažų ir sandėlių paskirties statiniai, kuriuose buvo vykdoma automobilių remonto, dirbtuvių veiklą. Teritorija nebuvo tvarkoma, keli statiniai buvo apleisti ir nenaudojami.
„Mūsų nuomone, šis projektas kaip tik papuoš Žaliakalnį. Įgyvendinus jį, bus grąžinta rajonui jo pagrindinė ir pirminė paskirtis, – gyvenamoji, o ne autoservisų veiklai ar pramonei skirta teritorija. Sutvarkysime sklypą, didžiąją jo dalį planuojame apželdinti, kadangi visas automobilių parkavimas numatomas požeminiame garaže“, – įsitikinęs J.Barniškis.
Pašalins nederančius pastatus
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo teigimu, šį projektą patvirtino Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius. Nors sklypas patenka į savivaldybės saugomą kultūros paveldo vietovę, bet ji nėra vienalytė.
„Šioje vietovėje yra teritorijų ir pastatų, kurie „disonuoja“ su Žaliakalnio istoriškai susiformavusiu urbanistiniu-architektūriniu audiniu. Pvz., sovietmečiu pastatyti ūkiniai pastatai ar garažai. Specialusis planas leidžia tokių teritorijų perplanavimą ir prie Žaliakalnio istorinio charakterio nederančių pastatų perstatymą. Šiuo atveju teritorija, kurioje yra suprojektuoti vadinamieji „Ąžuolyno namai“, specialiajame plane būtent ir yra išskirta kaip tokia.
Nekeliami paveldosauginiai reikalavimai statinių aukščiui, užstatymo tankiui ir intensyvumui. Saugomų pastatų šioje teritorijoje taip pat nėra“, – patikino S.Rimas.
„Ąžuolyno namus“ pasiekti bus galima tiek iš Vaižganto g., tiek iš Perkūno al. Gyvenamojo rajono koncepcijos autoriai – vieni žymiausių Danijos architektų „Aarhus Arkitekterne“. Numatoma statybų pabaiga – 2017 m. IV ketvirtis. Šiuo metu rezervuota 50 proc. apartamentų su stogo terasomis. Projekto vertė - 8 mln. eurų. Butų kv. m. pardavimo kaina prasideda nuo 1 700 eurų.
Eismo intensyvumo nepadidins
Pasak J.Barniškio, pavieniai projektai negali daryti įtakos viso miesto eismo sistemai. Transporto judėjimas sprendžiamas miesto bendruoju planu, planuojant, numatant teritorijų naudojimo būdus.
„Kaune šiuo metu akivaizdžiai sprendžiami eismo srautų klausimai, visame mieste galime matyti ne vieną rekonstruojamą, didinant eismo pralaidumą, sankryžą. Žaliakalnis yra Kauno centrinė dalis, tad normalu, kad augant, plečiantis miestui ir eismas mieste intensyvėja. Tai – neišvengiamas procesas. Nemanau, kad mūsų projektas turės įtakos eismui Žaliakalnyje. Visada galima nieko nedaryti, nestatyti, netvarkyti, bet ar tokį Kauną įsivaizduojame ateityje?“, – užklausė J.Barniškis.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, K.Petrausko g. ir Parodos g. sankryža per valandą vidutiniškai pravažiuoja daugiau nei 3 600 automobilių. Naujai planuojamo kvartalo generuojami eismo srautai nesieks nė 1 proc. nuo esamo eismo srauto, todėl jokio reikšmingesnio pokyčio vairuotojai tikrai nepajus.
