Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Daugiabučių statytojų gudrybės, dėl kurių gyventojai neturi kur parkuoti automobilių

Dažnai butą naujai pastatytame name nusipirkęs žmogus susiduria su itin nemaloniu klausimu – kur statyti automobilį? Modernių daugiabučių kiemai perpildyti, nors Lietuvos įstatymai įpareigoja statytojus pasirūpinti, kad vietų automobiliams skaičius atitiktų butų skaičių.
Daugiabučio automobilių stovėjimo aikštelė
Daugiabučio automobilių stovėjimo aikštelė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Žemė miestuose brangi, todėl nemokamos automobilių aikštelės statytojams smarkiai kerta per kišenę. Įrengti pakankamai vietų požeminėse aikštelėse pavyksta ne visada, o ir ne visada jas lengva parduoti. Išeitimi tampa Statybų reglamento nuostata, leidžianti įrenginėti mažiau vietų automobiliams, jei statomas ne gyvenamasis daugiabutis, o svečių namai.

Kaitalioja paskirtis

Statybų techniniame reglamente numatyta statytojo pareiga įrengti tiek automobilių statymo vietų, kiek bus butų, nesunkiai apeinama.

Į 15min.lt kreipėsi vilnietis Mindaugas, kuris siūlė pasidomėti, kodėl kai kuriuose statomuose ir jau pastatytuose daugiabučiuose sostinėje taip trūksta automobilių statymo vietų. Pasak jo, statytojai piktnaudžiauja Statybų reglamento nuostatomis.

Statybų techniniame reglamente numatyta, kad statant gyvenamosios paskirties daugiabutį automobilių statymo vietų skaičius turi atitikti butų skaičių. Šiame teisės akte taip pat paminėta, kad ši nuostata netaikoma statant svečių namus. Tokiu atveju galima įrenginėti vieną stovėjimo vietą dviem numeriams.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Statybininkai dirba ir per didelius šalčius.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Statybininkai dirba ir per didelius šalčius.

Įstatymo leidėjas numato, kad viešbučiai ir svečių namai nebus užimti visą laiką, todėl tokio automobilių aikštelės poreikio kaip daugiabučių atveju tiesiog nebus. Skaitytojas išskyrė „Hanner“ projektą „Žvėryno namai“, kuriame, po pirmojo statybų etapo dviems butams tenkanti viena automobilių statymo vieta.

Siūlo naudotis visuomeniniu transportu

Vilniaus savivaldybės deklaruojama politika siekiama mažinti nemokamų parkavimo vietų skaičių centrinėje Vilniaus miesto dalyje, ateityje pereinant prie visiško parkavimo vietų apmokestinimo miesto centre, taip skatinant gyventojus naudotis viešuoju transportu, – teigė V.Matusevičienė.

15min.lt susisiekė su statybų bendrovės „Hanner“ atstovais, kurių paprašė paaiškinti, ar tokia situacija galima.

Bendrovės Marketingo ir pardavimų skyriaus vadovė Vitalija Matusevičienė patikino, kad statybos vyksta laikant Lietuvos įstatymų, tačiau, ar parkingo vietų skaičius atitinka butų skaičių, nepatikslino.

„Projekte numatytų parkavimo vietų skaičius atitinka statybų reglamentą bei Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimus naujai statomiems projektams“, – nurodė ji.

Paklausta, ar bendrovei kada nors teko statyti svečių namus, kurie vėliau virto gyvenamosios paskirties daugiabučiais, V.Matusevičienė atsakė teigiamai.

„Taip. 2013 metais AB „Hanner“ įsigijo 5 sklypus, vienas iš jų buvo komercinės paskirties. Iš karto po įsigijimo bendrovė pateikė prašymą sklypo paskirties keitimui. Kol sklypo paskirtis nebuvo pakeista, pastatą buvome nurodę kaip svečių namus. Šiuo metu pastatų paskirtis yra gyvenamoji“, – nurodė ji.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Arvydas Avulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis

„Hanner“ atstovė taip pat neatsakė, kiek mokamų ir kiek nemokamų automobilių statymo vietų įrengta. Ji pastebėjo, kad Statybos reglamente nėra nurodyta, kokia proporcija turi būti įrengtos mokamos ir nemokamos parkavimo vietos.

„Vilniaus savivaldybės deklaruojama politika siekiama mažinti nemokamų parkavimo vietų skaičių centrinėje Vilniaus miesto dalyje, ateityje pereinant prie visiško parkavimo vietų apmokestinimo miesto centre, taip skatinant gyventojus naudotis viešuoju transportu.

Jau šiandien dalis „Žvėryno namų“ projekto gyventojų naudojasi miesto transportu kaip pagrindine susisiekimo priemone. Šiame projekte įrengtos parkavimo vietos yra neišparduotos ir kiekvienas „Žvėryno namų“ gyventojas turi teisę jas įsigyti“, – nurodė V.Matusevičienė.

Žvilgsnis krypsta į savivaldybes

Daug problemų didžiųjų miestų infrastruktūrai, tuo pačiu ir automobilių parkavimo sistemai, atsirado chaotiškai plečiantis, kai siekiama užstatyti kiekvieną investicijoms patrauklų žemės sklypą, minimaliai investuojant į infrastruktūrą, – paaiškino E.Meškauskienė.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė 15min.lt paaiškino, kad reikalavimai įrengti tiek automobilių statymo vietų, kiek daugiabutyje numatyta butų, galioja nuo 2008 m.

„Automobilių stovėjimo vietos gali būti suprojektuotos ir įrengtos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, bet ne toliau kaip 300 m nuo įėjimų į šiuos statinius, tuo atveju, jei yra sklypų savininkų susitarimas“, – teigė ji.

Pasak ministerijos atstovės, daug problemų didžiųjų miestų infrastruktūrai, tuo pačiu ir automobilių parkavimo sistemai, atsirado chaotiškai plečiantis, kai siekiama užstatyti kiekvieną investicijoms patrauklų žemės sklypą, minimaliai investuojant į infrastruktūrą.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus savivaldybė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus savivaldybė

Už neįrengtą automobilių stovėjimo vietą statyojas miestui turi komensuoti 15000 Lt. Šie pinigai gali būti skirti tik automobilių aikštelių įrengimui.

„Savivaldybių požiūris į parkavimo problemą yra pagrindinis veiksnys užtikrinant nustatytų reikalavimų įgyvendinimą. Prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų priskiriamos ir teritorijų planavimo, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka“, – vardijo pašnekovė.

Kaip 15min.lt teigė Vilniaus miesto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus Projektavimo sąlygų poskyrio vedėja Birutė Tautavičienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už neįrengtas automobilių vietas taikoma piniginė kompensacija. Kompensacijos dydis už vieną automobilių stovėjimo vietą yra 15000 Lt.

Kompensacijos dydis už vieną automobilių stovėjimo vietą indeksuojamas kartą per metus atsižvelgiant į metinį statybos sąnaudų kainų indeksą. Kompensacijos lėšos naudojamos tik bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti Vilniaus mieste.

Okupuoja prekybos centrų aikšteles

Statytojas visada vertina savo investicijas ir iš turimo sklypo nori išspausti maksimumą, – sakė A.Jonaitis.

Parkavimo vietų trūkumo problemą pastebi ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos specialistai. Bendrovės „Capital pro“ partneris, NT brokeris Andrius Jonaitis 15min.lt teigė, kad automobilio parkavimo problema yra labai aštri.

„Jeigu NT projektas neturi pakankamo parkavimo vietų skaičiaus, jis praranda savo patrauklumą.

Šiai dienai konkurencija rinkoje labai didelė. Statytojai suinteresuoti pasirūpinti visomis smulkmenomis, tačiau ne visada jiems tai pavyksta. Statytojas visada vertina savo investicijas ir iš turimo sklypo nori išspausti maksimumą“, – minėjo A.Jonaitis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Andrius Jonaitis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Bendrovės „Capital pro“ partneris, NT brokeris Andrius Jonaitis

Pasak jo, dažnai naujai pastatytų namų gyventojams siūloma įsigyti vietą ne tik požeminėje aikštelėje, bet ir kieme. Po atviru dangumi esančios parkingo vietos kainuoja pigiau, tačiau problemų kyla atvykus svečiams arba šeimai įsigijus antrą automobilį. Neretai transporto priemonių šalia namų tiesiog nėra kur palikti.

Pasiūlymai mokėti už parkingo vietas vilioja toli gražu ne visus naujakurius. Vilniuje apstu NT projektų, kuriuose jau parduoti visi butai, tačiau parkavimo vietų pardavėjams taip ir nepavyko parduoti.

Yra ir kitokių situacijų. Matydami parkavimo vietų trūkumą NT vystytojai keičia planus ir naujuose statybų etapuose numato didesnes erdves automobiliams. Tokia situacija susiklostė „Karolinos parke“ Karoliniškėse, tačiau čia daugiabučiai stovi šalia „Maximos“ prekybos centro, kuris turi didelę automobilių aikštelę. „Žvėryno namai“ taip pat yra šalia prekybos centro „Panorama“.

Parkingo vietų skaičių trečiame statybų etape planuoja didinti ir „Naujamiesčio namų“ vystytojai, kurie mato erdvės gyventojų automobilia deficitą.

Auksinės vietos

Automobilio stovėjimo vieta požeminėje aikštelėje kainuoja nuo 5-6 tūkst. eurų gyvenamuosiuose rajonuose iki 13-15 tūkst. eurų centre ir senamiestyje.

A.Jonaičio teigimu, parkingo vietų kaina labai priklauso nuo vietos mieste ir gali skirtis kelis kartus. Automobilio stovėjimo vieta požeminėje aikštelėje kainuoja nuo 5-6 tūkst. eurų gyvenamuosiuose rajonuose iki 13-15 tūkst. eurų centre ir senamiestyje.

Nors ekonominės klasės daugiabučių parkingo vietos pigiausios, jas parduoti nėra paprasta:

„Ekonominės klasės būsto savininkai dažnai skaičiuoja kiekvieną centą, todėl jie sąmoningai neperka parkingo ir sukuria sau diskomfortą kaskart galvodami, kur pastatyti automobilį. Dažnai išsigelbėjimu tampa prekybos centrų aikštelės arba automobiliai paliekami tiesiog gatvėse.

Vienas iš pavyzdžių yra „Smilgų“ projektas Perkūnkiemyje. Ten buvo parduota daugiau nei šimtas butų, tačiau automobilių statymo vietos butų savininkai pirkti neprivalėjo ir statytojas jų iki šiol turi su kaupu. Dažnai gyventojai patys renkasi diskomfortą tam, kad sutaupytų.“

123FR nuotr./Nuosavas namas
123FR nuotr./Nuosavas namas

Paklaustas, ar dalis kaltės dėl perpildytų kiemų negula ant miestų savivaldybių, NT specialistai teigė, kad lengvo sprendimo šioje situacijoje nėra.

„Gyventojams būtų labai gerai, jei savivaldybė būtų pajėgi rūpintis automobilių aikštelėmis, tačiau iškyla pinigų klausimas. Žemė Vilniuje yra brangi. Taip pat reiktų investuoti į infrastruktūrą. Vienas iš pavyzdžių – Santariškėse norėta statyti daugiaaukštę automobilių statymo aikštelę. Šioje Vilniaus dalyje automobilių statymo problema tikrai labai aštri.

Buvo ieškoma privataus partnerio, kuris investuotų į projektą ir kuriam laikui gautų teisę aikštelę valdyti, tačiau kol kas jo neatsirado. Bet kuriuo atveju, tokia aikštelė būtų mokama. Manau, kad savivaldybė tikrai neturi galimybių savo lėšomis įrenginėti nemokamų automobilių statymo vietų gyventojams. Viskas atsiremia į pinigus ir reikia ieškoti kitų problemos sprendimo būdų“, – teigė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?