Vietoje pėsčiųjų kelių planuojama įrengti kelią automobiliams, o medžius tektų iškirsti įrengiant aikštelę.
Trakų merė Edita Rudelienė teigia, kad dar vasario mėnesį Trakų savivaldybės tarybai pateikti detalieji planai buvo atmesti, o juos teikusiems „Žalgirio” atstovams liepta gerokai susimažinti apetitus. Tuo tarpu V.Nėnius tvirtina, kad pastato renovacijai jau 20 metų trukdo įtakingi Trakuose namus pasistatę žmonės, kurie remiasi išgalvotais argumentais.
Pažadais netiki
Tai nedaroma miestui, žmonėms ar sportininkams. Tai yra grynai komercinis projektas, – teigė R.Mežonis.
Trakų bendruomenės atstovas Rytis Mežonis 15min.lt teigė, kad įtakingi žmonės jau ilgą laiką Trakų pakrantėje mėgina prastumti savo projektą – norima ją atriboti nuo gyventojų ir padaryti nemažą žalą gamtai.
„Norima padaryti uždarą paplūdimį, į jį nutiesti asfaltuotą privažiavimą, kuris tiktų ir didesniam transportui.
Ten pat turėtų atsirasti restoranas. Tai yra Trakų nacionalinio parko teritorija ir 15 metrų vandens zona, kurioje tokios statybos draudžiamos. Vietoje pėsčiųjų kelio turi atsirasti stovėjimo aikštelė. To negali būti pagal Lietuvos įstatymus“, – piktinosi pašnekovas.
Pasak jo, niekur nėra nurodoma, kad įrengtas paplūdimys bus viešas: „Paprasčiausiai bus taip, kad norint jame būti, teks susimokėti. Tai nedaroma miestui, žmonėms ar sportininkams. Tai yra komercinis projektas.“
Pasipelnymo šaltinis
Su vietiniais gyventojais nėra kalbama, kol tas projektas yra stumiamas. Visi mato tik komercinius tikslus. Viskas daroma tyliai, – piktinosi vietos gyventojas.
R.Mežonio teigimu, draugija „Žalgiris“ bendruomenei didelio pasitikėjimo nekelia: „Juo labiau, kad apie visus šiuos klausimus su vietiniais gyventojais nėra kalbama, kol tas projektas yra stumiamas. Visi mato tik komercinius tikslus. Viskas daroma tyliai. Man netyčia pačiam pavyko susitikti su pensininku, kuris rinko parašus. Iš jo sužinojau daugiau informacijos. Dabar stengiamės kaip galima greičiau informuoti bendruomenę.“
Trakiečiai surinko 400 parašų, kad statybos nevyktų, tačiau politikai kol kas reaguoja vangiai. „Jie nuomonės nepareiškia. Su viskuo sutinka. Sako: „Palikit, įvertinsim.“ Viskas tyliai, korektiškai, nekonfliktuojant nei su viena puse.
Antai pakrantėje buvo iškirsti trys sveiki medžiai. Apie juos niekas nieko neklausė, niekas nieko nepranešė. Aš pats užaugau šioje vietoje. Suprantu, ką jie daro, bet, matyt, jie turi savų priežasčių“, – kalbėjo R.Mežonis.
Pasak jo, irklavimo bazę būtina tvarkyti, tačiau ne tokiais būdais: „Aš šioje bazėje visą gyvenimą sportuodavau. Pakrante kasdien eidavau į mokyklą ir namo. Irklavimo bazė šiuo metu yra apleista ir arti avarinės būklės. Su ja kažką daryti reikia, tačiau ne pažeidžiant įstatymus, žalojant gamtą, kad tai būtų tik pasipelnymo šaltinis, o taip, kad tai teiktų naudą visiems. Tai padaryti tikrai įmanoma, nes vieta tam yra dėkinga. Tiesiog, kažkas per plačiai užsimojo galvodamas apie komercinę naudą".
Draugijos svajonių nepaisys
Detalusis planas buvo svarstomas taryboje, bet mes sprendimą atidėjome. Matėme, kad numatyta paimti didelį plotą, – kalbėjo E.Rudelienė.
Trakų merė Edita Rudelienė 15min.lt nurodė, kad „Žalgirio“ užmojai nerimą kelią ne tik gyventojams, bet ir vietos valdžiai: „Detalusis planas buvo svarstomas taryboje, bet mes sprendimą atidėjome. Matėme, kad numatyta paimti didelį plotą. Nurodėme perprojektuoti ir sklypą suformuoti tik iš tos žemės, kuri yra po pastatais. Visa kita turi būti palikta žmonėms ir turi būti užtikrintas viešasis priėjimas prie vandens Trakuose.“
E.Rudelienės teigimu, Trakų ežerai ir taip tampa sunkiai gyventojams ir turistams prieinama vieta. „Kai pamačiau tą sprendimą, kad tarp medžių turi būti tiesiami pravažiavimai, įrenginėjamos stovėjimo aikštelės, nors ta žemė svarbi viešiesiems poreikiams, griežtai nesutikau.
Žmonėms ateiti prie ežero Trakuose vietų ir taip nėra daug. Kiekvienais metais kažkas privatizuojama ir ta problema tik aštrėja. Laikausi nuomonės, kad pakrantė turi likti visuomenės reikmėms, o nebūtų priskirta kažkieno privačiai nuosavybei.“
Pasak jos, „Žalgirio“ draugijai netrukdoma renovuoti irklavimo bazės, tačiau tai turi būti daroma laikantis įstatymų. „Tam, kad būtų tvarkomas pastatas, turi būti suformuotas sklypas, bet tikrai ne toks, apie kokį draugija svajoja dabar“, – teigė merė.
Žada sutvarkytus paplūdimius
Jokio pavojaus tiems ponams, kurie ten pasistatė savo gyvenamuosius namus, mes tikrai nekeliame, – sakė V.Nėnius.
Sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas V.Nėnius 15min.lt teigė, kad irklavimo bazės klausimas tęsiasi jau du dešimtmečius: „Ta bendruomenė mums jau 20 metų neleidžia atlikti pastato renovacijos. Pagal savivaldybės technines sąlygas, mums leidžiama esamame pamato perimetre ir tūryje rekonstruoti tą pastatą, kad jis galėtų funkcionuoti.
Ten treniruojasi ir sporto mokyklų vaikai, ir aukštesnės klasės sportininkai. Mes savivaldybei esame pateikę rekonstrukcijos projektą. Įsipareigojome rekonstruoti bazę, neišeinant nei iš jos ploto, nei iš tūrio. Jokie aukštingumai nebūtų viršyti.
Taip pat esame įsipareigoję savivaldybės žemėje įrengti vasaros aikšteles, kad būtų paplūdimio tinklinis, galima būtų krepšinio stovą pastatyti. Jokio pavojaus tiems ponams, kurie ten pasistatė savo gyvenamuosius namus, mes tikrai nekeliame.“
Paklaustas, ar ežero pakrantė liks prieinama visiems, draugijos prezidentas garantavo, kad niekas jos užtverti nesiruošia.
„Mes esame visuomeninė organizacija, todėl paplūdimius įrengtume visuomenei. Aišku, juos reikia prižiūrėti, valyti. Mes šias funkcijas prisiimame. Tai būtų atvira, visuomenei prieinama vieta, tačiau tose aikštelėse ir mūsų sportininkai treniruotųsi“, – kalbėjo V.Nėnius.
Tvarkytų savo lėšomis
Privažiavimas prie pastato turi būti, tačiau projekte nėra jokių tvorų, jokių statinių, – kalbėjo „Žalgirio” draugijos prezidentas.
Pašnekovo teigimu, vietos bendruomenei nėra ko bijoti. Atvirkščiai, būtų sutvarkyta dabar apleista teritorija.
„Kai mūsų kaimynai tvarkėsi valdas, tai jie savo teritoriją apsitvėrė, apsikalė, o visą kitą paliko atvirą. Mes tuo žemės sklypu nedisponuojame ir mums jis nėra priskirtas, tai mes tvarkome tik teritoriją aplink pastatą“, – minėjo V.Nėnius.
Paklaustas apie planuojamus asfaltuoti pėsčiųjų kelius, jis nurodė, kad privažiavimas prie pastato turi būti, tačiau projekte nėra jokių tvorų, jokių statinių.
V.Nėniaus teigimu, draugija savo pastatais pasirūpintų pati, jei tik gautų Trakų savivaldybės leidimą: „Ši bazė yra sporto draugijos „Žalgiris“ balanse. Jeigu Vyriausybė skirtų dotacijas per fondus, mes jomis tikrai pasinaudotume, tačiau tokių lėšų mes negauname. Kūno kultūros ir sporto departamento balanse yra kita irklavimo bazė. Jai skiriamos lėšos. Mes taip pat esame kreipęsi, tačiau lėšų remontui negaudavome. Pinigai būtų skiriami iš draugijos išteklių.“
