Remiantis banko sudarytu indeksu („Global Real Estate Bubble Index“), nekilnojamojo turto rinka šiuo metu labiausiai kaista Toronte, Stokholme, Miunchene, Vankuveryje, Sidnėjuje, Londone ir Honkonge. Neišpūstos būsto kainos fiksuojamos Milane, Niujorke, Singapūre ir Bostone.
Ekonomiškai stipriausių pasaulio miestų patrauklumas neblėsta ir tai didina įtampą nekilnojamojo turto rinkoje.
„Didelis susidomėjimas būstu tiek iš užsienio investuotojų, tiek iš vietinių rinkos dalyvių, teigiami lūkesčiai dėl jų kainų ateityje bei žemiau istorinio vidurkio išliekančios paskolos aptarnavimo išlaidos sparčiai didina būsto kainas, kurios tam tikrais atvejais jau pasiekė ar viršija prieš dešimtmetį pasiektą kainų lygį. Investicinio būsto paklausa bei paskui nespėjanti naujo būsto pasiūla pastebimai didina atotrūkį tarp didžiausių miestų ir likusių tų šalių regionų ir drauge mažina būsto įsigijimo galimybes aktyviausių pasaulio miestų gyventojams“, – teigia R.Reginis.
Lietuvoje nuo 2010-ųjų metų stebimos iš dalies panašios tendencijos: didėjanti atskirtis tarp būsto kainų Vilniaus ir kituose šalies regionuose, aukšta investicinio būsto paklausa šalies sostinėje, rekordiškai žemos paskolų palūkanos bei didžiąja dalimi išliekantys nuosaikūs arba teigiami lūkesčiai dėl būsto kainų ateityje.
„Šie veiksniai lemia būsto kainų augimą ir mūsų šalyje, o ypač sostinėje. Tačiau nuo didesnių kainų šuolių aktyviausius mūsų šalies regionus apsaugo pakankama naujo būsto pasiūla bei realus makroprudencinės politikos įgyvendinimas. Nors per pastaruosius septynerius metus Vilniuje būsto kainos vidutiniškai išaugo ketvirtadaliu, tačiau buvo fiksuojamas dar spartesnis darbo užmokesčio augimas, dėl kurio būsto įperkamumas išlieka rekordinėse aukštumose“, – sako R.Reginis.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu statistinis sostinės gyventojas už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį gali įsigyti 5,9 kv. m vidutinės klasės bute. Tai yra beveik dvigubai aukštesnis rodiklis, nei buvo fiksuojamas 2006–2007 metais, kadangi tiek nominalios, tiek realios kainos dar gana stipriai atsilieka nuo kainų lygio, fiksuoto prieš 10 metų.
„Visgi esant spartesniam būsto kainų augimui Lietuvos bankas gali ir toliau griežtinti paskolų išdavimo sąlygas, taip stengdamasis atvėsinti kaistančią rinką. „Užšalusių“ paskolų palūkanų augimas taip pat galėtų pakankamai efektyviai ir natūraliai sureguliuoti tiek Lietuvos, tiek kitų „burbule“ esančių regionų nekilnojamojo turto rinkas“, – apibendrina R.Reginis.
