Pirmadienio rytą Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą reikalauti pašalinti teisės aktų pažeidimus, informavo nekilnojamojo turto bendrovę „Hanner“ apie sklypo Rinktinės gatvėje nuomos nutraukimą.
„Šis žemės sklypas buvo išnuomotas ne aukciono būdu. Tokiu būdu išnuomota valstybinė žemė gali būti naudojama tik pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, adresu Rinktinės g. 3, Vilniuje, buvo įregistruotas pastatas-stadionas, todėl išnuomotas žemės sklypas privalėjo būti naudojamas tik stadionui eksploatuoti“, – rašoma Nacionalinės žemės tarnybos pranešime.
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarime konstatuojama, kad stadionas ir jo priklausiniai buvo perduotas Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“, tačiau, kaip matyti iš vėliau parengtų teritorijų planavimo dokumentų, Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, bendrovės „Žalgirio sporto arena“ ir „Promola“ neturėjo ketinimo atstatyti pastatus ir vykdyti jų eksploataciją.
„Tai lemia, kad įsigijus stadioną ir jo priklausinius buvo siekiama sukurti menamas sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teises ne aukciono būdu. Todėl 1999 m. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir ją iš dalies 2012 m. ir 2015 m. keitę susitarimai turi būti nutraukti“, – teigiama pranešime.
Prokuroro teigimu, susitarimai dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo sudaryti jau patvirtinus teritorijos detalųjį planą, numatantį šioje vietoje komercinės, gyvenamosios paskirties pastatų statybą, tai yra veiklą, nesusijusią su stadiono eksploatavimu. Taip pat pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas nugriauti šešis sporto paskirties pastatus akivaizdžiai prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos be aukciono socialinei paskirčiai.
Turėjo likti stadionas
Prokurorų teigimu, vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais bei teismų praktika, bendrovė, iš buvusio „Žalgirio“ stadiono savininko perėmusi nuosavybės teises į stadioną ir jo priklausinius, galėjo likti valstybinės žemės sklypo nuomininke tik tuo atveju, jei šie statiniai nebūtų buvę nugriauti.
„Žemės sklypas yra išnuomotas 99 metams aikštynams, pastatams, įrenginiams, garažams eksploatuoti. Po to ne tik žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui ir leido statytojui griauti sklype esančius pastatus. Kadangi žemės sklypas išnuomotas stadionui eksploatuoti, tų pastatų nesant, dėl to anksčiau laiko turi būti nutraukta žemės nuomos sutartis“, – 15min Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Eidivalda Meškienė.
Prokurorės teigimu, kol kas nuomos sutartis su „Hanner“ nėra nutraukta, tačiau bendrovei įteiktas raštas, įspėjantis, kad sutartis bus nutraukta po 2 mėnesių. Šiuo atveju kalbama ne apie visą teritoriją, o apie 6 ha ploto žemės sklypą, kuriame anksčiau stovėjo „Žalgirio“ stadionas. Bendrovei nėra pritaikyti apribojimai per numatytą laikotarpį vykdyti projektą.
Ar Vilniaus miesto savivaldybė gali tikėtis ieškinio ar tyrimo, prokurorės teigimu, apie tai dar per anksti kalbėti.
„Šiuo metu kalbama dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis sandorio šalys, NŽT ir bendrovė, nutrauks sutartį, priklausys tolimesni žingsniai“, – 15min sakė ji.
„Pilies apartamentų“ sklypas irgi nuomojamas neteisėtai?
Be to, NŽT turės nutraukti ir kitą valstybinės žemės nuomos sutartį su bendrove „Hanner“ – dėl sklypo, esančio šalia buvusio „Žalgirio“ stadiono, kur šiuo metu įgyvendinamas daugiabučių projektas „Pilies apartamentai“.
„(Buvusio „Žalgirio“ stadiono – BNS) teritorijoje yra keli žemės sklypai. Vasario 1 dieną yra priimtas prokuroro nutarimas reikalauti pašalinti pažeidimus ir analogiškai kreiptasi į NŽT dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. NŽT per 20 darbo dienų turim imtis veiksmų ir informuoti Prokuratūrą, o kadangi dar laikas nepraėjo, tai Prokuratūra nereikalauja. Nutarimas priimtas dėl to, kad ten buvęs statinys yra nugriautas ir yra pastatyti ar statomi kiti statiniai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo E.Meškienė.
Sprendimą nutraukti žemės nuomos sutartį Vilniaus apygardos prokurorai priėmė išnagrinėję fizinio asmens prašymą dėl viešojo intereso gynimo.
Vieno iš lapkričio pradžioje prie sostinės savivaldybės vykusios akcijos, kurioje buvo bandoma išsaugoti „Žalgirio“ stadioną, iniciatorių Mariaus Ramanausko teigimu, į prokurorus kreipėsi ne sirgaliai, o „visuomenininkas“, kuris pageidavo likti neįvardytas.
Viskas teisėta
Nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“ 15min atsiųstame komentare teigia, kad šis NŽT sprendimas yra nesąžiningas, nes visos procedūros esą atliktos skaidriai ir teisėtai.
„Šiaulių bankas viešo konkurso būdu, kuriame dalyvavo 30 Lietuvos ir užsienio investuotojų pardavė šį objektą ir gautus pinigus panaudojo Ūkio banko indėlių kompensavimui. NŽT ketinimas nutraukti žemės nuomos sutartį yra nesąžiningas ir neteisėtas, nes įsigyjant pastatus ir teritoriją, visos procedūros buvo atliktos viešai, skaidriai ir teisėtai“, – rašoma bendrovės „Hanner“ atsakyme.
Anot įmonės, šis sprendimas kelia nerimą ir investuotojams rodo, kad bet kokios ilgalaikės sutartys su valstybe gali būti nutrauktos be jokių priežasčių ir argumentų.
„Jei valstybė laikysis tokios politikos, Lietuva taps nepatrauklia investuotojams šalimi, o investicijų srautas dar labiau sumažės“, – teigiama bendrovės „Hanner“ atsakyme.
Apie tolesnius veiksmus ir priemones bendrovė ketina išplatinti pranešimą.
O Vilniaus miesto savivaldybė, kol nėra susipažinusi su sprendimu, situacijos nekomentuoja.
M.Pakalnis: NŽT sprendimai apsunkina miesto pertvarką
NŽT sprendimas taip pat atbaido potencialius investuotojus, mano vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.
„Mes vertiname neigiamai, kadangi tokiu būdu yra sudaromos didžiulės kliūtys centrinių miesto dalių konversijai. Bet kuri gamykla, kuri šiuo metu veikia miesto centre, mes niekaip neskatinsime, kad ji išsikeltų į užmiestį ir mes vystytume ten kitokią veiklą. Tokių teritorijų yra labai daug, su tokia situacija jau susidūrė ir Kaunas, ir Klaipėda. Tai pirmas toks rimtas atvejis Vilniuje. Iš principo susiformuoja tokia situacija, kad esame labai pavojinga užsienio investicijoms šalis, nes nusipirkus nuomojamą turtą (iš valstybės – BNS), jį norint pakeisti, rekonstruoti, padaryti veiklą, bus kvestionuojama žemės nuoma“, – BNS sakė M.Pakalnis.
Miesto architekto teigimu, susidariusi situacija su A.Avuliu ar jo kontroliuojamos bendrovės „Hanner“ atstovais kol kas neaptarta.
„Yra stadionas, yra jo savininkas, tai jis gali jį nugriauti. Kiek pamenu, 2010 metais buvo kalbama, kad bus griaunamas stadionas ir statoma futbolo arena. Buvo tokia šneka. Jie turi pilną teisę su savo turtu tvarkytis ir mes negalime neleisti nugriauti. Buvo patvirtintas detalus, kuriame buvo numatyta, kad toje vietoje atsiranda daugiafunkcis kompleksas, kurio sudėtyje bus dengta futbolo arena. Ir tuo pagrindu išduotas leidimas griauti, kadangi buvo ruošiamasi statyti naujus statinius. Šie planai buvo Ūkio banko investicinės grupės“, – aiškino M.Pakalnis.
Trūksta aiškumo
Anot Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus, šis sprendimas verslo bendruomenei ir užsienio investuotojams siunčia žinią, kad su valstybe turėti nuomos sutartį – rizikinga. Šiuo atveju, nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“ gali patirti milžiniškus nuostolius, kuriuos vėliau gali bandyti prisiteisti teisme.
„Šis sprendimas visuomenei ir verslo bendruomenei siunčia žinią, kad turėti valstybinės žemės nuomos santykius su valstybe yra rizikinga. Tokių atvejų tik daugėja ir aiškumo daugiau neatsiranda. Kadangi jau vieną kartą buvo sudaryta sutartis, buvo sudaryti teisėti lūkesčiai, verslas ketins bylinėtis dėl nuostolių atlyginimo. Nutraukus sutartį stoja projektas, stoja visi paskelbti rangos darbai, konkursai, nuostoliai didžiuliai. Šiuo metu valstybė išnuomojo, o dabar atima tą teisę ir neabejotina, kad bus kreipiamasi dėl nuostolių atlyginimo“, – 15min komentavo asociacijos vadovas.
M.Statulevičiaus teigimu, verslui dažnu atveju trūksta paaiškinimų, kodėl nutraukiama viena ar kita žemės nuomos sutartis.
„Trūksta kriterijų, kokiu pagrindu nutraukiama sutartis. Vienu nusprendžiama nutraukti, kitu, analogišku, nenutraukiama. Nėra objektyvių sprendimų. Dėl to šioje vietoje gali būti vadovaujamasi vidiniais sutarimais arba teisės aktais, apie kuriuos išorės vartotojai arba verslininkai nebūtinai gali žinoti, tačiau, vadovaujantis jais, priimamas sprendimas“, – sakė jis.
Planuotos didelės investicijos
Praėjusiais metais paaiškėjo, jog Vilniaus bendrajame plane išliekant reikalavimui, kad buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje turi būti pastatyta futbolo arena, gali įstrigti dalis „Hanner“ investicijų.
„Hanner“ valdybos pirmininkas A.Avulis pernai spalį BNS tvirtino, kad bendrojo plano sprendinius dėl futbolo arenos savivaldybė turėjo pakeisti gerokai anksčiau. Anot jo, 2013 metais Vyriausybės strateginis komitetas nusprendė atsisakyti ketinimų „Žalgirio“ stadiono teritorijoje statyti Nacionalinį stadioną ir šiuos planus nukreipė į Šeškinės mikrorajoną.
Remdamasi šiuo sprendimu 2014 metais Vilniaus miesto taryba, tuomet dar vadovaujama mero Artūro Zuoko, įpareigojo administracijos direktorių surengti bendrojo plano koregavimo procedūras.
A.Avulio valdoma „Hanner“ šioje teritorijoje jau stato 20 mln eurų vertės 4 žvaigždučių „Marriott“ viešbutį bei šiemet planuoja pradėti verslo centro statybą. Visos investicijos į 8 hektarų teritoriją, iš kurių 6 hektarų sklypo nuomos sutartis nutraukta, turėjo siekti apie 200 mln. eurų.
Šiaulių bankas 2015 metų gegužę apleisto Vilniaus „Žalgirio“ stadiono kompleksą ir teritoriją aplink jį už 41 mln. eurų pardavė „Hanner“ įmonei „Promola“.