Stogo tvarkybos metu atsilaupęs ir skylėtas bažnyčios stogas bus perdengtas maksimaliai naudojant išlikusias čerpes. Restauratorių rankų taip pat sulauks nuo erozijos ir kito gamtos poveikio pažeistas ir apiręs karnizų, frontonų ir piliastrų mūras, stogo laikančiosios konstrukcijos, bokšteliai ir pasvirę kryžiai. Darbų metu bus sutvarkyta ir lietaus nuvedimo sistema.
Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas skyrė daugiau kaip 510 tūkst. litų iš Lietuvos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 2014 metų programos.
Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) skyrė daugiau kaip 510 tūkst. litų iš Lietuvos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 2014 metų programos. Dar 200 tūkst. litų skyrė Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba su Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapija. Restauravimo projektą parengė UAB „Archinova“ ir UAB „Senamiesčio projektai“, projekto vadovas – Ramūnas Buitkus.
Departamento direktorė Diana Varnaitė pasakoja, kad visi numatyti darbai yra būtini kultūros paveldo objekto ir jo kuriamos gyvenvietės tapatybės išsaugojimui: „Kalbėdami apie kultūros paveldą dažnai akcentuojame jo seną amžių ir taip pamirštame pakankamai „jauną“ architektūrą, nors ji neretai užima ypatingą vietą formuojant miesto veidą. Būtent tokia yra ir Druskininkų bažnyčia. Mieste, tapusiame ne tik užsienio turistų, bet ir ramybės išsiilgusių Lietuvos poilsiautojų mylimu kurortu, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia yra viena gražiausių kurorto senamiesčio formančių, be viso kito galinti pasigirti ir labai įdomia istorija. Tikimės, kad šiemet prasidėsiantys darbai bus baigti jau 2016 metais ir visi galėsime žavėtis pagražėjusiais maldos namais“.
Druskininkų bažnyčia yra iškilaus lenkų architekto Stefano Šilerio kūrinys. Jos istorija siekia XX a. pradžią. Pirmoji mūrinė bažnyčia šioje vietoje iškilo XIX a. viduryje, tačiau kurortui augant ir atvykstant vis daugiau poilsiautojų ši bažnyčia tapo per ankšta – jos vietoje nuspręsta statyti naują. Statant naują bažnyčią, daug mažesnė senoji atsidūrė naujosios viduje ir buvo nugriauta tik ją pastačius 1931 m.
Bažnyčios statyba pradėta 1912 metais, ji suprojektuota neogotikinių formų, „jos architektūrai turėjo įtakos Nyderlandų, Pamario ir Lietuvos gotika“. Dar nebaigta statyti ji buvo apgriauta – nors po karo šiek tiek suremontuota, dėl lėšų stygiaus S. Šilerio projektas iki galo taip ir neįgyvendintas. Pasakojama, kad naująją bažnyčią buvo pamėgęs Lenkijos maršalka Juzefas Pilsudskis, dažnai lankydavo kalbininkas Juozas Balčikonis, rašytojas Vincas Mykolaitis–Putinas ir daugelis kitų žymių žmonių.
