Neringos pavyzdys rodo, kad dėl panašių istorijų kilę finansiniai reikalai skaudžiai smogė savivaldybei, – sakė R.Malinauskas.
Teismo teigimu, statybos nebuvo galimos, nes jos vyko rekreacijai skirtoje kurorto apsaugos zonoje, antroje apsaugos juostoje. Pagal teisinį reglamentavimą, žemės sklypams, patenkantiems į Druskininkų miesto, kuriam suteiktas kurorto statusas, teritoriją, yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona. Todėl į tai turėjo būti atsižvelgta, rengiant Druskininkų miesto teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju, rengiant detalųjį planą, sujungus žemės sklypus.
Piktinasi, kad blogai interpretuoti dokumentai
Būtent dėl „antrosios apsaugos juostos“, kuriame ir yra Vijūnėlės dvaras, architektai ir miesto valdžia pasipiktino. Anot jų, teisėjai ir prokuroras savaip interpretavo Druskininkų teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose ranka, esą, buvo įrašyta „A.Ž.“ ir nusprendė, kad šioje teritorijoje taikomi antrosios apsaugos juostos reikalavimai.
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas spaudos konferencijoje žurnalistams teisinosi, kad visi savivaldybės išduodami statybos leidimai yra išduodami teisėtai. Be to, anot jo, šis teismo sprendimas gali smarkiai kirsti per valdžios biudžetą, todėl Druskininkų valdžia sausio 25 dieną apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.
„Druskininkų savivaldybė išduoda tik teisėtus leidimus statyboms. Statybos leidimas neišduodamas vieno asmens, jis derinamas su visoms institucijomis. Nė vienas leidimas neišduodamas, jei bent viena institucija, nėra pritarusi jam. Dėl jų išdavimo atsako savivaldybė, ir atsakomybė yra finansinė. Neringos pavyzdys rodo, kad dėl panašių istorijų kilę finansiniai reikalai skaudžiai smogė savivaldybei. Sausio pabaigoje šį sprendimą apskundėme kasaciniam teismui“, – tvirtino R.Malinauskas. Jis turėjo omenyje nugriautą restoraną Juodkrantėje, kurio savininkai prisiteisė kompensaciją iš savivaldybės.
Mero teigimu, skaičiuojama, kad vien Palangoje tokių statinių, kurie pateka į antrąją apsaugos juostą, yra apie 200, Druskininkuose – kelios dešimtys. Kiek tokių objektų galėtų būti Neringoje ir Birštone – neaišku.
Negalima gyvenamoji statyba
Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Renaldas Viščinis teigė šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas reiškia, kad gyvenamosios paskirties statyba 2-oje kurortų juostoje rekreacinėje zonoje yra negalima.
„Antroje kurortų zonoje, esą, išvis negalima nauja statyba, tad čia visi pastatai turi būti nugriauti, nors statybos leidimai gauti legaliai. Šis sprendimas yra pasekmė to, kad prokuratūra su teismais būdami teisės specialistais, bet ne teritorijų planavimo specialistais ima nagrinėti teritorijų planavimą“, – spaudos konferencijoje sakė Druskininkų valdžios teisininkas.
Neringos bendrojo plano rengėjas Alvydas Mituzas spaudos konferencijoje teigė, kad šiuo metu Lietuvoje visos problemos sprendžiamos „buldozeriu“.
„Man kelia siaubą tai, kad pagrindinė gyvenimiška problema valstybėje – pravažiuoti buldozeriu. Neringos savivaldybėje galioja reglamentai, kurie reikalauja daugiau nei kurortinių apsaugos zonų reikalavimai. Neringoje nieko nebuvo savavališkai pastatyta ir mes negalime pasakyti nieko daugiau, tik „pervažiuoti su buldozeriu“, – piktinosi A.Mituzas.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas 15min teigė su situacija kol kas nėra susipažinęs, tačiau stebėjosi R.Malinausko dėmesiu Vijūnėlės dvarui.
„Keista, kodėl meras taip rūpinasi Vijūnėlės dvaru. Lyg tais su juo oficialiai nesusijęs. Man keistas tas perdėtas rūpestis“, – komentavo ministras.
Istorija tęsiasi
Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.
Užpernai rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą.
Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kuris tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai.
Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams. Tuo metu teisme vyko viešojo intereso gynimo procesas dėl Druskininkų centre ant Vijūnėlės tvenkinio kranto statomo prabangaus gyvenamojo namo, praminto Vijūnėlės dvaru. Druskininkų savivaldybė šioms statyboms buvo davusi reikiamus leidimus, o prokuratūra siekė jas pripažinti neteisėtomis.
2016-ųjų liepą Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.
Teismas tuo pačiu nutraukė tyrimą, ar Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo prieštarauja Konstitucijai, nes Vyriausybė šį nutarimą jau atšaukė.
