2018 metų pirmąjį pusmetį Palangos rinkos aktyvumas kiek sumažėjo, skelbiama nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ Lietuvos ekonomikos ir NT rinkos apžvalgoje. Per 2018 metų pirmąjį pusmetį Palangoje parduota beveik 5 proc. mažiau butų nei pernai per tą patį laikotarpį.
NT rinkos sulėtėjimas pirmąjį pusmetį Palangoje buvo matomas ir pirminėje rinkoje, kurioje parduota 117 butų – 32 proc. mažiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Statytojai pasiūlė 140 naujų butų, o tai dvigubai mažiau nei 2017 metų pirmą pusmetį.
Bendras neparduotų butų lygis Palangoje per 2018 metų I pusmetį padidėjo 4 proc., iki 740 neparduotų (laisvų ir rezervuotų) naujos statybos butų.
2018 metų pirmąjį pusmetį Palangos naujos statybos butų pasiūlos kainos visuose segmentuose kito nevienodai. Ekonominės ir vidutinės klasės butų pasiūlos kainos nuo metų pradžios sumažėjo atitinkamai 2,4 ir 0,5 proc. bei metų viduryje siekė apie 1222 eurus už kv. m ir 1498 eurus už kv. metrą. Tuo tarpu prestižinės klasės butų pasiūlos kainos nuo metų pradžios išaugo 9,9 proc. ir metų viduryje siekė apie 2740 eurų už kv. metrą.
Universalus kurortas
„Inreal“ Tarpininkavimo departamento Klaipėdos sk. brokerė Violeta Paulavičiutė sako, kad tris pagrindinius Lietuvos pajūrio kurortus – Palangą, Šventąją ir Nidą skiria vos šimtas kilometrų, bet visi jie turi savitus bruožus ir skirtingus mylėtojus.
„Palanga traukia savo aktyviu viešuoju gyvenimu. Čia nekilnojamojo turto (NT) kainos labai skirtingos ir kyla priklausomai nuo dviejų atstumų – iki jūros ir iki J.Basanavičiaus gatvės. Brangsta kiekvienas metras. Viena brangiausių vietų Palangoje – Birutės alėja. Čia kainos siekia 4,5 tūkst. eurų už kv. metrą“, – kalbėjo ji.
V.Paulavičiutės teigimu, Palanga neturi tipinio pirkėjo portreto – čia būstą įsigyja žmonės iš visos Lietuvos, skirtingų pajamų, išsilavinimo, įpročių bei pomėgių.
„Palangoje kažkokio portreto nupiešti turbūt nelabai ir įmanoma, labai įvairūs klientai būna. Palangą renkasi visa Lietuva. O perka ir sau, ir nuomai. Dažnai perka mišriai, dalį nuomoja, dalį laiko patys. Kai kurie perka vien sau, kaip antrą būstą. Palanga universali yra“, – aiškino ji.
Šventąją renkasi emigrantai
Nors Šventoji priklauso Palangos savivaldybei, tačiau dar vis daugelio ji nėra laikoma miesto dalimi. Anot V.Paulavičiutės šventosios mylėtojai – šalies regionų gyventojai, emigrantai, investuojantys į NT tėvynėje bei menininkai.
„Šventojoje perka žmonės daugiau iš provincijos, mažų miestelių, dalį perka emigrantai. Bet ten daugiau įsigyja kaip antrą būstą sau, o ne nuomai. Ir kainos čia mažesnės nei pačioje Palangoje“, – kalbėjo pašnekovė.
Neringoje – pardavimų šuolis
Nors Palangoje šių metų pirmąjį pusmetį pardavimų sumažėjo, Neringoje – priešingai, ir NT rinka buvo gerokai aktyvesnė nei prieš metus – čia parduota 40 daugiau butų nei pernai.
Neringoje dėl unikalios vietos bei ribotos pasiūlos, būsto pasiūlos pardavimo kainos yra vienos aukščiausios ir stabiliausios visoje Lietuvoje. Bendras pasiūlos kainų lygis Neringoje šiuo metu siekia apie 2940 eurų už kv. m ir nuo metų pradžios dėl pasiūlos persiskirstymo pakito minimaliai – sumažėjo 1 proc.
„Nidoje antrąjį būstą perka daugiausiai vilniečiai ir kauniečiai. Žiūrint į visą Neringą, Nidoje yra didžiausias pasirinkimas, todėl, be abejo, tų pirkėjų ten daugiau. Nida yra centras ir ten daugiau pramogų, nors ją renkasi daugiau ramaus poilsio mėgėjai, bet ten yra ką nuveikti, pamatyti“, – sakė V.Paulavičiutė.
Tiesa, V.Paulavičiutė pastebi, kad auga dėmesys ir mažesniems miesteliams – Juodkrantei, Pervalkai, Preilai.
V.V.Paulavičiutės nuomone, norintys pirkti būstą Neringoje be mažiausiai 100 tūkst. eurų neturėtų net žvalgytis į šį regioną.
„Ten perka daugiau kaip antrą būstą. Aišku, ten nuoma labai populiari ir išnuomojama viskas, kas tik yra. Nidoje nuomoja vietiniai. Jie vasara patys išsikrausto kas kur, o patys savo namus nuomoja. Bet nuoma daugiausiai užsiima vietiniai gyventojai, o pirkėjai didžiąja dalimi yra pasiturintys žmonės, iš didžiųjų miestų ir jie perka kaip antrą būstą sau“, – aiškino V.Paulavičiutė.
