„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ekonomistai: būstų kainos kyla, tačiau burbulo nematyti

Šiemet butų kainų šuolis pradėjo lenkti atlyginimų augimą trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o dėl to sumažėjo gyventojų galimybės įpirkti būstą. Ekonomistų teigimu, Vilniuje butų kainų lygis beveik siekia ikikrizinį lygį, tačiau kol palūkanos žemos – NT burbulo nematyti.
Vilniaus senamiestis
Vilniaus senamiestis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Atslūgus būsto rinkos aktyvumo bangai, kuri buvo kilusi dėl euro įvedimo ir emigrantų aktyvumo, paklausa išlieka stipri. Ją vis labiau skatina žemos paskolų palūkanos, istoriškai vis dar aukšto lygio būsto įperkamumas ir darbuotojams palanki darbo rinka“, – antradienį „Swedbank“ spaudos konferencijoje sakė Vaiva Šečkutė.

Mažėja įperkamumas

Ekonomistės teigimu, tarp didžiųjų miestų gyventojų vilniečiai gali įpirkti mažiausią būstą, o kauniečiai – didžiausią. Tačiau šiemet Kaune įperkamumo rodiklis mažėjo.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Vaiva Šečkutė
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Vaiva Šečkutė

„Lengviausiai įpirkti būstą išlieka Kauno gyventojams, nes jų pajamos, norint įsigyti būstą, yra daugiau kaip 2 kartus didesnės nei pakankamos. Klaipėdoje – beveik 2 kartus. Įperkamumas labiausiai sumažėjo Kaune, nes čia atotrūkis tarp atlyginimų ir butų kainų yra didžiausias, o mažiausiai – Klaipėdoje“, – teigė ekonomistė.

Tarp Baltijos šalių sostinių būsto įperkamumas nemažėjo ir net augo tik Rygoje, kur šiemet sulėtėjo atlyginimų augimas ir kilo kainos. Vilniuje ir Taline šis rodiklis mažėjo. Šiuo metu didžiausią būstą gali įpirkti Rygos gyventojai, mažiausią – Vilnius.

„Tačiau, net ir sumažėjus įperkamumui, jis išlieka istoriškai aušto lygio tiek Vilniuje, tiek kitose sostinėse“, – kalbėjo V.Šečkutė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Šalia Neries planuojama statyti naujus pastatus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Šalia Neries planuojama statyti naujus pastatus

Parduodama daugiau naujų butų

Šiemet daugiausiai būsto parduota sostinėje, kuri iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria tuo, kad čia aktyviau buvo parduodami nauji būstai nei seni. Klaipėdos NT rinka pasyvi, tačiau šiemet pastebimas šioks toks augimas.

„Vilniuje ir Kaune naujų butų pardavimai augo sparčiau nei senų, tačiau Vilnius išsiskyrė tuo, kad čia aktyvumas kilo dėl naujų butų – pardavimai čia augo 44 proc. daugiau, o per pastaruosius trejus metus naujų butų pardavimai padvigubėjo“, – teigė V.Šečkutė.

Anot jos, naujesni butai ne visada brangesni, nes buto kaina priklauso ir nuo jo geografinės vietos, įrengimo, tačiau šiemet naujų butų kainos augo sparčiau nei senų. Tai parodė ir atlyginimų ir kainų atotrūkį.

„Esant didelei naujų butų paklausai ir pasiūlai, tačiau neaugant senų butų matėme kainų šuolį, matėme butų šuolį. Pastaraisiais ketvirčiais matėme, kad naujų butų kainos augo sparčiau nei senų. Tai, kad senų būtų kainos nepaspartėjo gali reikšti, kad šis kainų šuolis galėjo būti lemtas nedidelio skaičiaus, tačiau labai prabangių butų pardavimų“, – sakė V.Šečkutė.

123rf.com nuotr./Nuoma
123rf.com nuotr./Nuoma

Ekonomistės teigimu, išaugus NT rinkos aktyvumui, sumažėjo neparduotų butų skaičius, tačiau statant daugiau butų, didelio trūkumo rinkoje greičiausiai nebus ir ilgesniu laikotarpiu tai neleis kristi kainoms.

Nėra prielaidų burbului

Ekonomistų teigimu, yra nedaug prielaidų būsto kainų didėjimui. „Swedbank“ apskaičiuojamas nuomos pajamingumo rodiklis rodo, kad šiemet visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuomos pajamingumas sumažėjo, o Vilniuje ir Kaune jis nesiekė istorijos vidurkio.

„Pastaruoju metu nemaža dalis sandorių butų rinkoje buvo investiciniai – gyventojai pirko butus ne sau, o nuomai. Tačiau smarkiai pakilusios butų kainos ir sumažėjusios nuomos kainos sumažino šios investicinės strategijos patrauklumą“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ skaičiavimais, nuomos pajamingumas Vilniuje šių metų pabaigoje siekė 6 proc., Kaune – 7,4 proc., o Klaipėdoje – 6,4 proc.

„Esant nulinių palūkanų aplinkai, tai dar vis patraukli grąža, bet nuomininkų derybinė galia silpnėja, o turto vertės prieaugio potencialas mažėja. Prie istorinio vidurkio priartėjęs nuomos pajamingumas rodo, kad NT burbulo Lietuvoje dar nėra, bet nėra ir erdvės labai sparčiam butų brangimui“, – mano N.Mačiulis,

Ekonomistų nuomone, įperkamumą sumažinti ir destabilizuoti rinką galėtų didesnės palūkanos. Jei jos išaugtų iki 4 proc., Vilniuje būstas būtų nebeįperkamas, tačiau artimiausius dvejus metus jų augimas neprognozuojamas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs