Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pastebi, kad finansinių sunkumų dažniau patiria statybų įmonės, daugiau užsakymų gaunančios iš valstybinio sektoriaus.
„Tendencija, kad verslas, kuris turi ne vienerių metų veiklos patirtį, veikia dešimt ar daugiau metų, uždaromas, yra negera. Tai sukuria tam tikrą problemą tiekėjams, valstybei, kuri negali surinkti planuojamų mokesčių. Manau, tai yra kompleksinė problema“, – BNS sakė jis.
Anot jo, pasirinkus rangovą dažnai paaiškėja, jog techninis projektas yra blogos kokybės, todėl neįmanoma atlikti darbų už numatytą kainą, o jos pakeisti negalima.
Pasak D.Gedvilo, rangovams su perkančiosiomis organizacijomis ginčijantis teismuose dėl konkursų, darbų kainos padidėja.
„Būna, kad vienas iš konkurse dalyvavusiųjų sprendimą skundžia – visas procesas užtrunka kelis mėnesius. Teisme įrodžius, kad konkursas teisėtas, konkursą laimėjusi įmonė kviečiama pasirašyti sutartį. Tačiau kainos būna jau pasikeitusios, todėl įmonei kyla dilema – ar aukoti atlikimo garantiją, ar dirbti ir tikėtis, kad kažkaip pasiseks nepatirti nuostolio“, – BNS teigė D.Gedvilas.
Jis skaičiuoja, kad šiuo metu sustabdyta ir teismuose ginčijamasi dėl 0,5 mlrd. eurų vertės viešųjų pirkimų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas situaciją rinkoje vadina tragiška.
„Tokios tragiškos padėties kelių statybos sektoriuje dar nebuvo. Būdavo nedidelių, mažų įmonių bankrotai. Ne tokios įmonės, kurių stažas yra, pavyzdžiui, šešiasdešimt metų, kaip „Žemaitijos keliai“, „Šiaulių plentas“ ar „Šilutės automobilių keliai“, – teigė R.Gradauskas.
Jis taip pat prognozavo, kad rinkoje gali būti daugiau įmonių bankrotų.
Šių sunkumų priežastimis jis įvardija pastaruosius trejus metus mažintą kelių finansavimą ir valstybės institucijų siekį mažinti darbų kainas.
„Buvęs ministras (susisiekimo – BNS) didžiavosi tuo, kad kainos yra sumažintos net 30 proc., tai to pasekmė yra įmonių finansiniai sunkumai“,– sakė R.Gradauskas.
Anot jo, pastaruosius trejus metus kelių įmonėms negaunant pakankamai pajamų, jos nesiplėtė, o tik siekė išsilaikyti rinkoje.
Rizikos vertinimo įmonės „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Bačkienė BNS sakė, jog nors statistiškai šiemet bankrotų skaičius mažėja, jis neatspindi realios situacijos.
„Pastaraisiais metais nemažai bankrotų buvo inicijuota dėl pastangų „išvalyti“ įmonių registrą, tad po išpūsto bankrotų piko 2015–2018 metais, šiemet, sausį–rugpjūtį visoje ekonomikoje bankrotų skaičius čiuožtelėjo žemyn net 30 proc. Todėl bankrutuojančių statybos įmonių skaičiaus sumažėjimas nerodo realios padėties“, – teigė ji.
Vis dėlto, analitikės teigimu, statybų sektorius yra vienas rizikingiausių – įmonės padėtis gali pasikeisti gana greitai.
Pasak A.Bačkienės, statybų sektoriuje atliekamų darbų apimtys auga, tačiau sausį–rugpjūtį, palyginti su pernai, 21 proc. išaugo ir areštuoto turto vertė.
Taip pat, anot analitikės, neveiksnių skolų statybos sektoriuje procentas pastaruosius trejus metus didėja ir 2018-aisiais buvo didžiausias tarp visų ūkio šakų bei artėjo prie 17,5 proc. To pasekmė, anot jos – bankai ėmė mažinti skolinimą nekilnojamojo turto sektoriaus atstovams.
„Tad, nors statybų sektoriuje vis dar stebimas tiek pajamų, tiek pelningumo rodiklių augimas, signalai verčia sunerimti. Lėtėjant atsiskaitymams su tiekėjais, kyla poreikis auginti finansinius rezervus. Tai būtų galima daryti iš didesnio uždirbto pelno, tačiau jis reikalingas ir investicijoms į pažangą bei inovacijoms, kurios būtinos norint sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose“, – teigė A.Bačkienė.
Pasak jos, viena didžiausių problemų, kad didesnių sektoriaus įmonių finansiniai sunkumai mažina pasitikėjimą visu sektoriumi.
Praėjusią savaitę bankroto byla iškelta Vilniaus statybų bendrovei „Active Construction Management“ (buvusi „Irdaiva“), liepą – Klaipėdos kelių tiesimo bendrovei „Žemkasa“, birželį – „Panevėžio kelių“ antrinei įmonei „Sostinės gatvės“ ir Kauno statybos bendrovei „Struktūra“, gegužę – Alytaus statybų bendrovei „Kortas“, sausį – Vilniaus statybų bendrovei „Garantas“, be to, šiemet leista pradėti restruktūrizavimą Gargždų statybos bendrovės „Hidrostatyba“ antrinei įmonei „Šilutės automobilių keliai“ bei Vilniaus statybų bendrovei „LitCon“, Kauno statybų bendrovei „Kamesta“.
