Ketvirtadienį paaiškėjo, kas projektuos naują koncertų salę ant sostinės Tauro kalno – tai ispanai iš studijos „Arquivio architects“.
Ispanai pasiūlė Nacionalinę koncertų salę kuo natūraliau įlieti į aplink esančią aplinką. Architektai siūlo ant Tauro kalno statyti keletą atskirų statinio dalių, kurias sujungtų atviras cokolinis aukštas, sukurtas „žaliasis koridorius“, statinyje bus Didžioji ir Mažoji koncertų salės. Į projektą įsilieja ir Liuteronų sodo teritorija, parkas ant Tauro kalno.
Primena karkasinį medinį namelį
Architektas Andrius Ropolas, kurio recenzijas galite skaityti 15min, teigė, kad konkursus dabar dažnai laimi radikaliai minimalūs projektai – šis konkursas ne išimtis.
„Pirmoji vietos laimėtojai stengdamiesi sumažinti naujojo pastato įtaką, jį išskaidė į tris tūrius, o pastato prieigų, atrodo, išvis nepalietė. Taip nugalėtojai labai gudriai suprato lietuvių pomėgį priešintis bet kokiems pokyčiams ir pasiūlė turbūt mažiausią įmanomą intervenciją ant Tauro kalno“, – įsitikinęs jis.
A.Ropolo nuomone, pati architektūra taip pat turėtų būti miela lietuvio širdžiai – išorė ir koncertų salės vidus primena karkasinį medinį namelį.
„Šis įvaizdis man tikrai smagus, nes dažnai lietuviškumą mes suprantame per kaimišką rastinę ar medinėmis lentom apkaltą trobą, o štai čia ispanų kolektyvas, turbūt netyčia, mus pastato kažkur tarp Vokietijos ir Skandinavijos“, – komentavo jis.
Architekto teigimu, projektas atrodo sėkmingas, nes jis pakankamai neambicingas ir neįdomus, kad pritrauktų didžiulį dėmesį, o su juo ir protestus, daugybę prieštaringų nuomonių. Vasaros pradžioje jis spėjo, kad laimintis projektas bus „dėžė“, turėdamas omenyje labai paprastą, kiek nuobodų projektą.
„Manau, mano spėjimas pasitvirtino. Ir tai nėra blogai“, – įsitikinęs A.Ropolas.
V.Bezaras: totalitarinė valstybė esame
Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovas Vidmantas Bezaras pasakojo vertinęs 12 į finalą išėjusių projektų, tarp jų ir laimėjusį. Pastarasis atitiko visus paveldosauginius reikalavimus.
„Turbūt idealą pasiekti labai sunku. Manyčiau, be didesnės invazijos, santūrus. Architektūriškai gal ir galima geresnių variantų surasti, bet yra ir kiti kriterijai: finansinės šalies galimybės, akustika, prieinamumas ir dermė su greta esančiomis teritorijomis. Nepamirškime, kad greta yra paveldinė buvusi Evangelikų kapinių teritorija. Toks ramus projektas, neiššaukiantis“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad jam teko vertinti keletą projektų dėl atitikimo sąlygoms, tačiau laimėjusio nerinko.
V.Bezaro teigimu, Nacionalinei koncertų salei šis projektas tinkamas.
„Ne totalitarinė valstybė esame. Totalitarinėse valstybėse gimsta pompastiški didžiuliai statiniai, kurie bando parodyti, kokie svarbūs ir stiprūs yra“, – tikino jis.
Iš viso architektūrinės idėjos konkurse dalyvavo 248 projektai iš viso pasaulio. Kai kurie jų KPD vadovą itin nustebino, o kiti tiesiog kėlė šypseną.
„Buvo labai drastiškų (projektų – 15min past.). Kai kurie kalną siūlė suskaidyti arba buvo tokių, kurie taptų labai ryškiu vizualiniu akcentu. Buvo ir šypseną sukeliančių projektų, Tautos namai kaip lietuviška daržinė šviečianti iš toli arba ant dabartinių Profsąjungų rūmų uždėta kaip plokštė. Pastatas baltas, plokštė šviečianti gintaro spalvos. Buvo tokių kaip aštuonkojis, kuris visą kalną apjuosęs, kas net su sąlygomis nesutiko“, – 15min komentavo jis.
Plėtotojai: teks valdyti rizikas
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros (LNTPA) asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius paties projekto vertinti nesiėmė. Jis atkreipė dėmesį, kad vizija – dar ne viskas, daug kas priklausys nuo techninių sprendinių.
„Biudžetas apie 52 mln. eurų, į kurį turi projektas tilpti. Matyt, per techninius sprendinius gali nemažai kas ir koreguotis“, – mano pašnekovas.
M.Statulevičiaus nuomone, projekto įgyvendinimas užsitęs bent keletą metų. O ir vertinant Vilniaus patirtį, kuomet didžiuliai projektai trunka dešimtmečius, nereikėtų nustebti ir 20 proc. pabrangusiomis statybomis.
„Turime patirties, kai statomi stambūs ir brangūs objektai metais ir dešimtmečiais. Reikia įvertinti, kad tas pabrangimas gali būti ir didesnis vien dėl statybos sąnaudų išaugimo, įvairių derinimų ir planavimo procedūrų. Paskui bus pasakyta, kad pabrango 10–20 proc. ir turbūt tiesiog visiems reikės priimti tą faktą. Bet į tai reikėtų atsižvelgti, kad pabrangimas gali būti. Aišku, čia nėra perkama mažiausia kaina. Gerai tai, kad perkamas kompleksinis sprendimas, bet į kainą turi tilpti, nes yra leidžiami viešieji pinigai. Čia, matyt, bus vienas iš iššūkių“, – įsitikinęs plėtotojus atstovaujančios asociacijos vadovas.
Konkursas sulaukė didelio dėmesio
15min primena, kad konkurse pirmąją vietą užėmusi studija „Arquivio architects“ Lietuvoje ne naujokė – M. K. Čiurlionio koncertų centro Kaune konkurse šie architektai užėmė penktąją vietą. Studija įkurta 1999 metais architektų Danielio Fraile ir Juanjo Soria.
Nugalėtojų komandoje „Arquivio architects“ – 10 kūrėjų. Su jais bus rengiamos neskelbiamos derybos dėl projektavimo paslaugų sutarties, kurių metu paaiškės Nacionalinės koncertų salės projektavimo kaina ir kiek laiko tai truks. Planuojama dar šiemet pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju techniniam salės projektui parengti.
„Tokiuose konkursuose kaip šis vienintelis suvaržymas mums patiems – mes patys kaip profesionalai. Mes labai atsakingai žiūrime į visą procesą, tikslą, lūkesčius ir pageidavimus, terminus, kaip sukurtas modelis koreliuoja su miestu, jo aplinka, ar gerai įsikomponuoja į kraštovaizdį. Žinote, kaip ir krepšinyje, taip ir mūsų darbe – reikia dirbti kokybiškai, reikia daug įgūdžių ir laimės. Tegul šis laimėjimas bus mūsų dovana Vilniaus miestui ir šaliai“, – kalbėjo geriausios architektūrinės idėjos nugalėtojos komandos „Arquivio architects“ atstovas Daniel Fraile.
Tarptautinis konkursas sulaukė didžiulio susidomėjimo – dalyvavo 248 architektų kompanijos iš JAV, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Naujosios Zelandijos, Suomijos, Kinijos, Brazilijos ir kt. šalių. Konkursui darbus pateikė 21 Lietuvos architektų komanda.
Laimėtojus ketvirtadienį paskelbė Tarptautinio konkurso vertinimo komisijos narys Xander Thomas Vermeulen Windsant, simbolinius čekius įteikė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pagal konkurso sąlygas, naujajame pastate bus iki 1,7 tūkst. vietų didžioji ir 500 vietų mažoji salės, kavinės, vestibiulis ir patalpos įvairiai kitai kultūrinei veiklai. Numatomas koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos su objekto projektavimu, statyba ir įrengimu bei sklypo tvarkymu susijusios išlaidos.
Nacionalinės koncertų salės statybos turėtų prasidėti 2021-aisiais. Planuojama naują koncertų salę pastatyti 2023 metais, švenčiant 700-ąjį Vilniaus gimtadienį.
Architektūros konkursas vyko bendradarbiaujant su Tarptautine architektų sąjunga, Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Planuojama, kad ant Tauro kalno stovintys Profsąjungų rūmai turėtų būti nugriauti iki šių metų pabaigos. Tam Vyriausybė skirs 1,9 mln. eurų.
Savivaldybė sutvarkys Koncertų salės prieigas, taip pat greta esančią Liuteronų sodų teritoriją – Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksą. Bendra aplinkos sutvarkymo projektų vertė kartu su Europos Sąjungos parama siekia apie 14 mln. eurų.
Prieš 56 metus statytas buvusių Profsąjungų rūmų pastatas ant Tauro kalno bus nugriautas, o viduje esantys vertingi vitražai išsaugoti ir perduoti Nacionaliniam dailės muziejui.
Vilniečiai kviečiami pamatyti visas 248 architektūrines idėjas Nacionalinei koncertų salei parodoje, kuri vyks T Parke (Pelesos g. 1) nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 13 d., pirmadieniais–penktadieniais 12–20 val., savaitgaliais 10–17 val.