„Luminor“ banko Lietuvoje vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad krizė, kurią matėme sveikatos sistemoje pandemijos pradžioje, dabar persikėlė į ekonomiką. Be to, anot jo, pagrindinis šiandienos iššūkis, kad virusas persikėlė iš „pasaulio fabriku“ vadinamos Kinijos į „pasaulio prekybos centru“ vadinamas Jungtines Valstijas.
„Krizė netruko persikelti į Vakarus, iš pradžių į Europą, po to į JAV, turint omeny, kad tos dvi ekonomikos supergaliūnės sudaro 50 proc. viso pasaulio vartojimo, turime vartojimo krizę. Ji žymiai pavojingesnė, nes didžioji dalis paslaugų yra suvartojama čia ir dabar“, – pirmadienį nuolatiniame Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos seminare kalbėjo jis.
Prognozuoja 10 proc. ūkio kritimą
Ž.Maurico nuomone, ekonomikos nuosmukis priklausys nuo dviejų dalykų. Pirmiausia nuo to, kaip ilgai truks epidemija ir kaip seksis kovoti sveikatos apsaugos srities specialistams. Antra, kiek efektyvios bus ekonomikos skatinimo priemonės.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika dėl pasaulį ištikusios koronaviruso krizės šiemet sumažės 8,1 proc., tačiau „Luminor“ nuomone, šis kritimas sieks 10 proc.
„Tačiau gera žinia ta, kad 2021 metais sektų gana didelis ekonomikos atsigavimas ir jau 2021 pabaigoje – 2022 pradžioje grįžtume į prieškrizinį lygį. Tai yra pakankamai greitas grįžimas lyginant su 2008–2009 metų krize“, – kalbėjo jis.
Ž.Maurico nuomone, kokio masto bus ekonomikos krizė, priklausys nuo ekonomikos skatinimo priemonių ir lūkesčių. Tačiau jis mano, kad valstybė verslą turėtų skatinti žymiai labiau.
„Kai mes kelsime dviratį, šveicarai ir vokiečiai mus ratu lenks visu greičiu. Europos Sąjungoje vyksta diskusijos, kad krizė padidins skirtumą tarp tų šalių, kuriose yra didelis pasitikėjimas tarp valdžios ir verslo, ir kurios tas priemones greitai ir efektyviai įgyvendino, ir tarp tų, kurios užstrigo. Deja, manau, kad Lietuva labiau yra toje antroje šalių grupėje ir čia didelis pavojaus signalas, kad reikia dalyti daugiau ir greičiau“, – įsitikinęs ekonomistas.
Didiesiems piešia ramesnius laikus
Šarūnas Tarutis, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės vadovas, pripažįsta, kad šiuo metu rinkoje vyrauja neapibrėžtumas. Tačiau, jo nuomone, didieji Vilniaus plėtotojai, kurie iki šiol yra „užsiauginę riebaliukų“, turėtų išgyventi.
„Didžiajai daliai Vilniaus vystytojų net nebūtina patiems bandyti aklai stimuliuoti rinkos, bet kokiais būdais stengtis parduoti. Tikėtina, kad 2019 pabaigoje – 2020 pradžioje, kuomet buvo ypač intensyvi būsto rinka, dalis būstų buvo parduoti sparčiau, nei buvo suplanuota verslo planuose, todėl gali dabar vystytojas pamatyti, kad dabar iki statybų pabaigos užteks pardavinėti ne 10 butų per mėnesį, bet užteks 2 butų per mėnesį ir jis pasieks norimą rezultatą“, – sakė jis.
Š.Taručio nuomone, labiausiai per šią krizę nukentės tie plėtotojai, kurie, kaip jis aiškina, statė spekuliatyviai – namas pastatytas, bet butai dar neparduoti.
Vasaros pabaigoje tikisi atsigavimo
Analizuodamas didžiųjų Kinijos miestų NT rinką, Ž.Mauricas teigia, kad ji krito gana smarkiai ir vasarį siekė 14 proc. prieškrizinio lygio. Tiesa, jau kovą fiksuotas atsigavimas ir sandorių skaičius šoko iki 55 proc., nors balandį sandoriai išsikvėpė.
„Klausimas, kada sandorių skaičius grįš į prieškrizinį lygį, nes atsigavimo kreivė plokštėja, ir ar apskritai grįš. Gali būti, kad aktyvumas nekilnojamojo turto rinkos išliks žemesniame lygyje ilgą laiką. Jeigu pakartosime Kinijos scenarijų, tai panašaus scenarijaus galime tikėtis birželio pradžioje“, – sakė jis.
Vertindamas Kinijos atvejį, Š.Tarutis mano, kad šioje šalyje didžioji dalis kriziniu metu sudarytų sandorių buvo sutarti iš anksčiau. Be to, jo nuomone, NT rinkos atsigavimas turėtų būti nuosaikus, jis nesitiki nei optimistinio, nei pesimistinio varianto.
„Prognozuočiau šiokį tokį rinkos atšokimą, vidurinis scenarijus yra realiausias. Vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, kuomet valstybė susitvarkys su pandemija, grįš trumpalaikės nuomos rinka, grįš studijuojantys į Vilnių, prasidės atšokimas ir lygiai po metų rinka galėtų pasiekti vidurkį, kurį matavome 2018–2019 metais. Bet tai priklauso ne tik nuo vartotojų lūkesčių, bet ir nuo to, kaip vystytojai savo veiksmus modeliuos“, – kalbėjo jis.
Tuo tarpu apžvelgdamas JAV situaciją Ž.Mauricas teigė, kad paraiškos gauti būsto paskolą čia krito 30 proc. Tačiau kol kas tiek akcijų rinkos, tiek investuotojai įsitikinę, kad ekonomika turėtų staigiai kristi, bet taip pat staigiai ir atsigauti. Be to, pastebima, kad nekilnojamojo turto įmonių akcijos nuo metų pradžios krito tik 10 proc.
„Tai menkas kritimas ir tokius lūkesčius skatina ekonomikos skatinimo priemonės. Amerikoje, bent jau kol kas, tikimasi, kad tai yra laikinas nesklandumas ir anksčiau ar vėliau rinka grįš į vėžes. Ekonomistai su tuo dažniausiai nesutinka ir mano, kad recesija bus šiek tiek ilgesnė“, – sakė jis.
Didelės kainų korekcijos nesitiki
Anot Š.Taručio, išvykus ukrainiečiams ir baltarusiams, plėtotojams pradeda trūkti darbo jėgos, kartu didėja ir logistikos sąnaudos. Dėl to jis aiškina, kad šiuo metu nematoma mažėjančių statybos kainų. O tai, ar pardavimo kainos kris, jo nuomone, priklausys nuo konkretaus vystytojo.
„Jeigu verslo planas rodo, kad jam užtenka pardavinėti mažiau, tai jam turbūt bus geriau pardavinėti tris butus per mėnesį už kainą X negu 7 butus per mėnesį už kainą X atėmus Y. Rinkoje tikrai atsiras streso ir bus tam tikras kainų nuokrypis. Bet klausimas, ką darys likę 50 proc. vystytojų, jei jie visi drauge nuleis kainas? Kažkokia korekcija kainų galėtų būti, bet gali būti ir paradoksų. Žmogus pirkdamas būstą pigiau, nusipirks jį brangiau, ne vieną tokį atvejį turėjome per aną ciklą“, – sakė jis.
Pozityvus yra ir Ž.Mauricas, kuris pateikė 2003 metų SARS viruso atvejį Honkonge. Anot jo, kadangi NT rinka yra inertiška, kainos ten net nespėjo smarkiai nukristi iki viruso epidemijos pabaigos.
„Galiausiai kainos krito 5 proc., kaip kuriuose segmentuose iki 10 proc., o kitais metais kilimas buvo milžiniškas. Nes visi pinigai, ekonomikos skatinimo priemonės, jos tiesiog suplūdo į rinką ir žmonės, matydami, kad NT rinkos korekcija buvo maža ir buvo kilimo kryptis, masiškai pirko nekilnojamąjį turtą, ir tos kainos kilo“, – sakė jis.
Tačiau, Ž.Mauricas vis dėlto tiki, kad kainos šįkart galėtų kristi labiau. Tiesa, jo teigimu, tai priklausys nuo krizės eigos.
