Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, jog šis atvejis siųs signalą investuotojams dėl situacijos netvarumo.
„Mes vertiname neigiamai, nes tokie rezonansiniai atvejai siunčia signalą vietos ir užsienio investuotojams, kad valstybinės žemės nuomos santykiai, įgyvendinant investicinius projektus yra netvarūs. Tai, kas vyko praėjusiais metais – sutarčių peržiūra, teisminių ginčų pradžia – šiuo atveju ir kitiems dideliems investiciniams objektams ateina grėsmė“, – BNS sakė jis.
M.Statulevičiaus nuomone, „Žalgirio“ stadiono sklypo nuomos klausimo sprendimas formuos precedentą, kaip ateityje galėtų būti sprendžiami tokio pobūdžio ginčai.
„Sprendimas galės būti skundžiamas ir viskas turės išeiti į dialogą. Kas tai bebūtų, taikos sutartis ar kita praktika, kuri formuosis, lems, ar tai bus didelė žala verslui, valstybei, miestui, ar bus galima kalbėti apie kompromisą.
Mažųjų projektų atveju sprendimai yra įvairūs: kažkas bando mediaciją, kažkas – taikos sutartis, kai kuriems siūloma sklypą išsipirkti ar nuomotis mažesnę dalį. Šiuo atveju turėtų būti taikomas kompleksas sprendimų ir į tai bus nukreiptos užsienio investuotojų akys. Blogiausias scenarijus – nuomos sutarties nutraukimas. Miestui, valstybei, jų prestižui būtų suduotas labai didelis smūgis“, – tvirtino jis.
Pasak M.Statulevičiaus, nors tokia situacija, kai nutraukiamos valstybinių sklypų nuomos sutartys, nes objektai juose nenaudojami pagal numatytą paskirtį, nėra vienintelė, tačiau „Hanner“ atvejis į save atkreips didelį dėmesį.
„Turėjome didesnį atvejį Klaipėdoje su bendrove „Viremida“, kuris yra besitęsiantis, Kaune smulkesni atvejai. Tačiau šis atvejis yra didelis ir į save traukiantis dėmesį, kadangi paskelbta apie investicijas sklype, ateina didelis viešbučių tinklas, tai matyt žinia skambės plačiai. Šitoje vietoje žala bus didelė“, – sakė jis.
M.Statulevičiaus teigimu, asociacija Žemės ūkio ministerijai buvo siūloma tokiais atvejais sudaryti taikos sutartis su plėtotojais.
„Buvo kalbos ir praėjusiais metais su nueinančia Vyriausybe, kuri pradėjo šį procesą. Buvome susitikę su nauju Žemės ūkio ministru, viceministru, aptarėme šiuos klausimus. Suprantu, kad pradžia šių procesų buvo rezonansiniai ir nusikalstami atvejai, tai mes siūlome dekonstruoti situaciją ir atskirti gerus atvejus nuo blogų. Kai yra projektai pradėti vykdyti suformuotuose sklypuose nuomai prie esamų pastatų, kur kaip ir viskas aišku, objektai įsigyjami plėtrai, įgyvendinant miestų bendrųjų planų sprendinius, suformuoti lūkesčiai, pakeista paskirtis pritariant Nacionalinei žemės tarnybai, šiuo atveju metamas neaiškumas ir siūlėme eiti taikos sutarčių keliu. Galimybė yra taikyti didesnį nuomos mokestį, jei valstybė mano, kad jai per menkai atlyginama. Verslas su tuo sutiktų“, – tvirtino M.Statulevičius.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas sako, kad konflikto šalims teks neišvengiamai ieškoti kompromiso.
„Šiuo atveju projektas yra pilkojoje zonoje, kur turbūt abi pusės turi savų argumentų. Plėtotojas sąmoningai ėjo į šį projektą, o valstybės interesų gynėjai, kaip visada pavėlavę, bando jį sustabdyti jau eigoje. Manau, ginčas nebus lengvas abiem pusėms: nei „Hanner“, nei Nacionalinei žemės tarnybai. Dar įsijungs ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri turi savo viziją šiai teritorijai. Taigi kompromiso paieškos bus neišvengiamos ir greito sprendimo nebus“, – BNS teigė jis.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, jog Nacionalinės žemės tarnybos ir „Hanner“ konfliktas – akivaizdus ženklas rinkai, jog vykdyti plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje yra rizikinga.
„Šis įvykis, nebent jis baigsis greitai ir sėkmingai investuotojui, yra paskutinė vinis optimistams, manantiems, kad su valstybine žeme nėra didelių rizikų. Dabar tai didelė rizika ir plėtotojas turi labai gerai pagalvoti tiek apie plėtojamus projektus, tiek apie planuojamus įsigyti. Sunku pasakyti, kokia ateityje bus praktika, bet ji turės nusistovėti. Faktas, kad šiuo metu ta praktika, kuri galiojo pastaruosius dešimt metų, nebegalioja, atsiranda naujos žaidimo taisyklės, kurios atsirado vienašališkai, staigiai, visiškai nenaudingai investuotojams. Ar senosios buvo geros, nesiimu spręsti. Svarbu, kad naujoji praktika atsirastų greitai ir visiems būtų aišku, visiems lygu“, – BNS sakė jis.
Anot S.Vagonio, anksčiau NŽT pozicija valstybinės žemės nuomos klausimu buvo kiek kitokia, todėl dabar turi būti labai aiškiai apibrėžta nauja tvarka. Pasak analitiko, netvarumą rinkoje sukuria ir valstybinių institucijų, sprendžiančių tuos pačius klausimus, skaičius.
„Labai daug institucijų sprendžia šiuos klausimus ir ne pirmas atvejis, kai susiduria priešingos savivaldybės bei Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos. Visai neseniai buvo su buvusiu Kelių policijos pastatu situacija, kai savivaldybė turėjo vieną poziciją, o Kultūros paveldo departamentas ir architektų bendruomenė – kiek kitokią. Gaunasi, kai tam tikri sprendimai yra ne vienose rankose, pačiai savivaldybei yra sunku daryti projektus ir planuoti ateitį, kai kitos institucijos mąsto priešingai. Prastas dalykas yra, kad kai kurios institucijos kuruoja tuos pačius klausimus ir bet kuri jų gali daryti didelę įtaką investuotojui, pavyzdžiui, drausti, atimti ar panašiai“, – BNS aiškino jis.
Klausiamas dėl poveikio rinkai, S.Vagonis sako, jog artimiausiu metu suplanuoti projektai „Žalgirio“ stadiono teritorijoje nebuvo itin dideli, todėl įtaka rinkai turėtų būti minimali.
„Iš konkurencinės pusės, kadangi projektas nėra įgyvendinamas per vienerius metus, o etapais, tai artimiausiu metu suplanuoti objektai, apie kuriuos „Hanner“ pranešė, sudaro nedidelę dalį šiuo metu esančių pasiūloje. Iš konkurencinės pusės, konkurento pašalinimas nėra reikšmingas, jeigu kalbame ne apie visos teritorijos išvystymą, o apie planus šiemet ir kitąmet. Šiuo atveju, jeigu šie objektai dėl tam tikrų priežasčių sustotų, poveikis rinkai būtų minimalus. Nemanau, kad iš to išloštų konkurentai ar praloštų pirkėjai. Konkurencija tiek biurų, tiek viešbučių segmentuose yra labai didelė ir tai nėra vieninteliai objektai“, – sakė jis.
Pirmadienį NŽT pranešė planuojanti nutraukti valstybinių žemės sklypų sostinėje, kur buvo apleistas „Žalgirio“ stadionas ir Ledo arena, nuomos sutartis su „Hanner“ įmone, kur pradėtos „Marriott“ viešbučio, biurų pastato, daugiabučių kvartalo „Pilies apartamentai“ statybos ir suplanuotas dar vienas daugiabučių projektas.
