Praėjusią savaitę G.Skaistė sakė, kad įvedus visuotinį mokestį tokiu atveju jo mokėtojų būtų daugiau, bet pats mokestis būtų „labiau simbolinio dydžio”.
„Kaip šiandien yra žemės mokestis, kurį moka keli šimtai tūkstančių žmonių, bet pats mokesčio dydis tikrai yra simbolinis, tarkim, 10–12 eurų per metus, ir didelio poveikio asmens finansams jisai nedaro“, – G.Skaistę anksčiau citavo BNS.
Pasak ministrės, surinkti pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus, jos galėtų nustatyti ir didesnį mokestį. Savivaldybės taip pat spręstų, kam ir kokias šio mokesčio lengvatas suteikti.
Be to, ji pridūrė, kad visi siūlomi mokestiniai pakeitimai, tikėtina, įsigaliotų nuo 2023 metų.
Šiuo metu NT mokesčiu apmokestinti tik prabangių būstų, taip pat daug būstų turintys gyventojai, kai nekilnojamojo turto vertė viršija 150 tūkst. eurų.
Ekspertai: reikalinga visuotinė turto deklaracija
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, visų pirma, pastebėjo, jog norint mokestį įvesti su biudžetu, laiko liko nedaug, nes Vyriausybė yra pažadėjusi, jog mokesčių įvesti neskubės bei paliks bent pusę metų iki jų įsigaliojimo.
Be to, grėsmę šio mokesčio įvedimui kelia nepalanki dabartinė aplinka – visų pirma, aukštos kainos.
„Dėl infliacijos finansinės galimybės yra susiaurėjusios, tad tikrai yra daug rizikų, kad politikai šio mokesčio nepriims, ypač turint omenyje tai, kad kitais metais nusimato savivaldybių rinkimai. Politikams nebus patogu priimti tokį plataus efekto mokestinį pakeitimą“, – aplinkybes, kodėl mokestis gali ir nebūti įvestas, 15min įvardijo ekonomistė.
