Lietuvos bankas nuo vasario 1 dienos iki 30 proc. padidino minimalų pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms.
PLAČIAU SKAITYKITE: Antrajai ir vėlesnėms būsto paskoloms nuo vasario 1 d. reikės didesnio pradinio įnašo.
Sprendimai per silpni
Tačiau, ekspertų nuomone, šie sprendimai yra per silpni. „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) surengtoje konferencijoje sakė, kad jie turėtų būti griežtesni ir labiau nutaikyti.
„Kol kas einama nuosekliai, su ta mintimi, kad neišgąsdintų rinkos, labai kažko neišjudintų. Suprantu, kad negalima kirviu užsimojus kirsti, bet akivaizdžiai matosi, kad tas kainų kilimas yra spekuliacinis, apetitas yra didelis. Valdžiai būtų gera proga pasiimti dalį uždarbio tų spekuliacinių investuotojų – kelių procentų sandorių mokestis būtų papildoma priemonė“, – penktadienį kalbėjo jis.
A.Antanavičius siūlo taikyti sandorių mokestį antrajam būstui. Anot jo, Didžiojoje Britanijoje taikomas nuo 2 iki 12 proc., priklausomai nuo vertės, sandorio mokestis.
„Pavyzdžiui, jeigu perka ne pirmą būstą už 2 mln. svarų, tai reikės susimokėti apie 200 tūkst. mokestį palaipsniui išsiskaičiuojant. Tai ganėtinai solidi suma. Taip pat kažkuria prasme tai yra socialistinis mokestis kažkiek. Tačiau tai atpalaiduotų erdvės pirmo būsto pirkėjams. Todėl neužteks vien to nekilnojamojo turto mokesčio ar padidinti pradinį įnašą, greičiausiai apetitas sumažės, bet toliau bus sąlygos tęstis“, – nurodė jis.
Signalas rinkai
Jam antrino ir „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, kuris įsitikinęs, kad sprendimas taikyti didesnį pradinį įnašą rinkos nesustabdys, nes toks ribojimas paveiks siaurą pirkėjų ratą.
„Iš kitos pusės, pozityvus dalykas, kad bankas tai daro, jis siunčia aiškią žinutę, kad bankas stebi situaciją. O jeigu, jo nuomone, ji būtų pernelyg įkaitusi, imtųsi greitai veiksmų. Tai yra visiškai priešinga situacija tam, kas buvo 2006–2007 metais, kai Lietuvos bankas sėdėjo užmerkęs akis, atrodė, kad net neegzistavo. Kainos kilo beprotiškai sparčiai, skolinimasis buvo, švelniai tariant, neatsakingas. Pasikeitė Lietuvos banke viskas – nuo žmonių iki požiūrio“, – sakė jis.
S.Vagonis įsitikinęs, jog tokiu žingsniu LB parodė, jog stebi rinką ir esant reikalui įsikiš, tačiau kol kas neketina imtis kardinalių veiksmų.
LB nesiekia sukrėsti rinkos
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis tvirtino, kad šis Atsakingo skolinimosi nuostatų pokytis yra skirtas, visų pirma, rinkos tvarumui užtikrinti. Taip pat jis pabrėžė, jog centrinis bankas nesiekia daryti reikšmingos įtakos būsto rinkai sukrečiant ją iš pagrindų.
„Mūsų manymu, dar tikrai nėra tam laikas. Mes neįžvelgiame nei kažkokio nekilnojamojo turto kainų burbulo, turime savo ekonometrinius modelius, kuriais vertiname, kiek būsto kainos atitrūkusios nuo tikėtinos fundamentalios reikšmės, tai tas atotrūkis siekia 7 proc.“, – LNTAA konferencijoje tikino jis.
V.Šumskio teigimu, antrosios paskolos LB ėmėsi, nes jos ėmėjas yra šiek tiek statistiškai rizikingesnis nei tie gyventojai, kurie ima paskolą pirmą kartą savo vieninteliam būstui.
„Ką tai reiškia išvertus į žmonių kalbą? Tikimybė, kad gyventojas nevykdys savo įsipareigojimų bankui, yra didesnė, kai jis turi dvi, tris ir daugiau paskolų. Tai yra logiška, natūralu, tą rodo ir mūsų vertinimas. Didiname pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms paskoloms tam, nes norime šias nemokumo tikimybes suvienodinti. Kad iš vienos pusės gyventojų nemokumo tikimybė taptų tokia, kokia yra pirmojo būsto pirkėjo. Iš kitos pusės, kad bankas patirs nuostolių, tokiems gyventojams tampant nemokiais, ji taip pat susilygintų to pirmojo būsto gavėjams“, – aiškino jis.
Anot V.Šumskio, LB siekia šiuo metu užtikrinti sveikesnę būsto rinką. O ar prireiks drąsesnių žingsnių, kredito ribojimų, parodys ateitis. Be to, jis pabrėžė, kad centrinis bankas į būsto kainas reaguoja gerokai mažiau nei į kredito rinką.
„Visų pirma, mums svarbi bankų ir gyventojų, kurie skolinasi būstui, finansinė sveikata“, – sakė jis.
V.Šumskio teigimu, šiuo metu 12 proc. visų paskolų yra nukreipiama pirkti antram ir paskesnėms paskoloms. Didžioji dalis jų nuperkama Vilniuje (apie 10 proc.).
„Tačiau pastaruoju metu matėme suaktyvėjimą pajūrio regione, Klaipėdos apskrityje“, – tvirtino jis.
Iš Taivano Lietuva gali daugiau išlošti
Kalbėdamas apie Kinijos ir Lietuvos santykius, V.Šumskis įsitikinęs, jog mūsų šalis turi daugiau ką išlošti iš santykių su Taivanu nei pralošti iš santykių su Kinija.
„Visgi esame Europos Sąjungos dalis, kuri su Kinija vienokiu ar kitokiu formatu santykius tikrai palaikys. Be to, Lietuva būtent per Europos Sąjungos formatą, per santykius su kitomis ES šalimis netiesiogiai turės galimybę įsigyti prekes iš Kinijos, tam tikras prekes ir išvežti. O Taivanas, mano nuomone, yra dar neatrasta, neįvertinta galimybė. Ir tik nuo mūsų kūrybiškumo, iniciatyvos priklausys, kaip gerai pasinaudosime. Išlošti Lietuva žymiai daugiau gali iš Taivano, nei prarasti“, – tvirtino ekspertas.
V.Šumskio teigimu, Lietuva pasirinko vertybiškai tvarią poziciją.
„Galime pažiūrėti į pasaulį ir nuoširdžiai savęs paklausti, kiek yra tokių valstybių, kurios pasirenka atstovėti savo vertybes. Taip, trumpuoju laikotarpiu ekonomikai tai bus daugiau neigiama negu teigiama įtaka, bet per ilgąjį laikotarpį, jeigu mūsų verslas parodys tokį patį kūrybiškumą, kokį rodydavo visais laikais, tiek Rusijos krizės metu, tiek 2008-ųjų krizės metu, manau, kad ryšiai su Taivanu bus gerokai tvaresni ir tampresni nei su Kinija“, – kalbėjo jis.
Be to, V.Šumskis pridėjo, kad ryšiai su Kinija yra „į vienus vartus“. Anot jo, Lietuva importuoja iš esmės ilgalaikio vartojimo prekes (kompiuteriai, buitinė technika ir pan.), o eksportuojame pigiausias žaliavas.
„Iš principo, prarasti nėra ką, galimybė tik išlošti. O vertybinio pamato turėjimas per ilgąjį laikotarpį atneša žymiai didesnius dividendus negu jo neturėjimas“, – penktadienį LNTAA konferencijoje aiškino jis.
Jam antrino ir S.Vagonis, kuriam ši istorija primena prieš penketą metų įvykusią krizę tarp Rusijos ir Lietuvos, kuomet mūsų šalies verslui teko keisti prekybos kryptis.
„Žiūrint istoriškai, dabar, panašu, nuo to tikrai nenukentėjome, be to, tikrai įmonės persiorientavo iš Rusijos rinkos į Vakarus. Šis pavyzdys rodo, kad pykstantis su didžiuliu žaidėju nebūtinai, kaip sakoma, reikia būti patrankos mėsa, o galbūt ieškoti efektyvesnių ir tvaresnių sprendimų, dirbti su tokiais partneriais, su kuriais tu dirbi ekonominiais ryšiais, o ne „patinka / nepatinka, aš tave nubausiu“. Ir ši istorija per daug Lietuvai neturėtų atnešti“, – įsitikinęs jis.
