„Lietuviai yra ne tik krepšininkų tauta. Dalis šios sporto šakos atstovų, žaidžiančių ne Lietuvoje, garsina šalies vardą ne tik sugebėjimais krepšinio aikštelėje. Esu girdėjęs istorijų, kaip lietuvių krepšininkų butuose sugenda durys ir jie nesamdo meistrų, o susiremontuoja patys. Užsieniečiai stebisi, kad geri Lietuvos krepšininkai yra ir geri statybų meistrai“, - šmaikštauja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. Be to, jis pastebi, kad statybos tapo ne tik vyrų, bet ir moterų užsiėmimu – moterys vis dažniau ima domėtis statybomis, technologijomis.
Kiekvienas lietuvis – nepakartojamas, todėl projektuojasi sau namą pigiai „pas bet ką“, o vėliau su žmona virtuvėje, pasiėmę flomasterį, pasikoreguoja projektą „pagal save“
Architektas Audrys Karalius sako, kad statybininko genai lietuvyje atsiskleidžia ne tik atliekant statybinius darbus, bet ir rengiant namo projektą. „Kiekvienas lietuvis – nepakartojamas, todėl projektuojasi sau namą pigiai „pas bet ką“, o vėliau su žmona virtuvėje, pasiėmę flomasterį, pasikoreguoja projektą „pagal save“. Šitas stilius „pagal save“ jau seniai turėjo būti įtrauktas į nacionalinio paveldo sąrašus ir nusiųstas A. Gelūnui į UNESCO, nes tai yra mūsų modernioji savastis. Lietuvis fiziologiškai negali nepagerinti „pagal save“ projekto jį statydamas. O jeigu jis yra profesionalus statybininkas – tai tik laikykis...“, – pastebi architektas.
Visgi lietuviai profesinių statybininko žinių semiasi ne tik internete ar iš draugų, bet ir mokyklose. Vilniaus statybininkų rengimo centras (VSRC) kasmet surenka pakankamą skaičių įvairių statybų sektoriuje paklausių amatų norinčių mokytis jaunuolių. Centro direktorius Juozas Baranauskas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu mokytis statybininko amato ateina netgi prestižines studijas kolegijose bei universitetuose baigę absolventai, nors anksčiau statybininko profesiją dažniausiai rinkdavosi pagrindines ir vidurines mokyklas baigę jaunuoliai.
„Statybininko profesijos įvaizdis Lietuvoje krinta, nes valdžia praktiškai neinvestavo į statybas. Užtat statybininkų iš Lietuvos įvaizdis išaugo Anglijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse, mat šie puikiai dirba“, - teigia D. Gedvilas.
Jo manymu, šiuo metu universitetai, rengiantys statybos specialistus, daugiau dėmesio skiria teorinėms žinioms, tačiau primiršta praktinių būsimojo specialisto įgūdžių tobulinimą. Dėl to dalis absolventų esą atsisako tolesnio darbo statybos sektoriuje.
Daugiau praktinių įgūdžių būsimieji statybininkai esą išmoksta profesinėse mokyklose ir specializuotuose mokymo centruose. VSRC vadovas pastebi, kad daugelis statybų sektoriuje dirbančių specialistų mato poreikį tobulinti praktines žinias. „Turime studentų, kurie daug teorinių žinių įgavo naršydami visko pilname internete, tačiau nusprendė, kad be praktikos darbo rinkoje sudėtinga. Dėl to jie ateina praktinių įgūdžių, kuriuos padeda įgyti centre dirbandys amato meistrai“, - patirtimi dalinasi J. Baranauskas.
Paklaustas, kaip atskirti gerą meistrą nuo „internetinio“ ar „amžinojo“ statybininko, J. Baranauskas atsako: „Žinoma, galima prašyti kvalifikaciją įrodančių dokumentų arba tiesiog paprastai – paklausti apie jau atliktus darbus, paprašyti buvusių užsakovų rekomendacijų“.
O ką sugeba būsimieji statybininkai, bus galima pamatyti ir parodoje „Resta 2014“. VSRC su partneriais parodoje surengs konkursą, kurio metu būsimieji statybininkai iš 10 Lietuvos miestų varžysis apdailininkų – apšildintojų konkurse. Dvi dienas 10 komandų, kurias sudarys po 2 žmones, varžysis montuodami maždaug 5-6 kv. m. gipso kartono konstrukciją. Vėliau ją apšildys ir padengs dekoratyviniu gruntu. Greičiausiai ir kokybiškiausiai užduotį atlikusi komanda bus apdovanota rėmėjų prizais.
Balandžio 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta 2014“ bus pristatomos naujienos, įdomios ne tik pradedančiam, bet ir labiausiai patyrusiam statybininkui. Naudingos informacijos atras kiekvienas, planuojantis remontą, inžinerinių sistemų atnaujinimą, ar naujo būsto įsigyjimą. Šiemetinės parodos akcentas – vanduo: vandens naudojimas ir tvarkymas namuose bei miestuose, naujos vandens technologijos ir inovacijos.
Savo naujienas šiemet čia demonstruos apie 600 dalyvių iš keliolikos pasaulio šalių, paroda užims visą Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO ekspozicinį plotą – daugiau kaip 30 tūkst. kvadratinių metrų.
LITEXPO spaudos centro informacija
