BNS kalbinti nekilnojamojo turto ekspertai mano, kad pastatas turėtų būti parduotas, jame ateityje galėtų įsikurti viešbutis, biurai ar butai. Kita vertus, dėl koronaviruso krizės bent jau kol kas rinkos susidomėjimas tokiu turtu yra ribotas.
Dalis „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų jau dabar įsikūrę kitose patalpose geležinkelio stoties rajone. Ilgainiui, pertvarkant šią teritoriją, galbūt čia iškils ir nauja įmonės būstinė. Tiek pati bendrovė, tiek analitikai viliasi, kad tai duos papildomo impulso planuojamam Vilniaus stoties pertvarkymo projektui „Vilnius connect“.
Susisiekimo ministerija BNS teigė net nesvarstanti, kas bus daroma su senosios būstinės pastatu, kol jis nebus grąžintas valstybei.
Keliasi arčiau stoties
Kuklu – toks pirmas įspūdis kyla pamačius naują „Lietuvos geležinkelių“ centrinės būstinės pastatą sostinės Pelesos gatvėje. Sovietmečiu statytas, prieš beveik dešimtmetį rekonstruotas statinys kol kas be iškabos ir tuščiomis darbo vietomis, nes bent iki rugsėjo bendrovė leido darbuotojams dirbti iš namų.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ Turto valdymo paslaugų centro direktorės Daivos Pivoriūnienės, į naujas patalpas jau persikėlė tiek bendrovės, tiek jos pagrindinių antrinių įmonių vadovai, tačiau į biurą renkamasi tik retais atvejais.
„Visi darbuotojai iki rugsėjo dirba nuotoliniu būdu – į darbą atvažiuoja tie, kuriems reikia arba būna koks surinkimas. Į Pelesos gatvės pastatą persikėlė vadovų komanda, čia taip pat įrengėme 40 rezervuojamų darbo vietų“, – BNS pasakojo ji.
„Bendrovė „LTG link“ (buvusi „LG keleiviams“ – BNS) keliasi į Vilniaus geležinkelio stotį, o „LTG infra“ („Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ – BNS) keliasi į Eismo valdymo centrą. Dar turime kelis pastatus Pelesos, Geležinkelio ir Prūsų gatvėse, kur yra administracinių patalpų, jas perplanavus galima įrengti daugiau darbo vietų, atitinkančių šiuolaikinius reikalavimus“, – sakė D.Pivoriūnienė.
Pasak Turto valdymo paslaugų centro direktorės, patalpoms, į kurias perkeliami darbuotojai, nereikės didelių investicijų.
„Kažkiek reikės įrengti, perplanuoti, nes buvo pripratimas dirbti kabinetinėje struktūroje, tačiau gyvenimas rodo, kad reikia daugiau atvirų erdvių, pasikalbėjimo zonų. Tačiau tai nebus didžiulės investicijos“, – teigė ji.
Ilgainiui, pertvarkant šią teritoriją, galbūt čia iškils ir nauja įmonės būstinė.
Sprendimą išsikelti iš centrinės būstinės bendrovė priėmė gegužę, o procesą pagreitino ir šalyje įvestas karantinas, sako D.Pivoriūnienė.
Šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ IT padalinys jau perkeltas į ką tik baigtą statyti pastatą Šeškinės mikrorajone. Apie 130 darbuotojų kuriasi Ukmergės gatvėje, pastate „U219“, dėl nuomos pasirašyta trejų metų trukmės sutartis.
Atsisako turto, kurio nereikia
Dvidešimtojo amžiaus pradžioje iškilusių pastatų J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvėse, kur iki šiol buvo įsikūrusi „Lietuvos geležinkelių“ centrinė būstinė, plotas siekia daugiau 12 tūkst. kv. metrų. Tačiau pasak D.Pivoriūnienės, dėl senoviško išplanavimo jame netelpa 800 įmonės darbuotojų.
Pavyzdžiui, rinkoje tokiam skaičiui darbuotojų paprastai būtų nuomojama apie 8 tūkst. kv. metrų modernaus biurų ploto.
„Pastatas Mindaugo gatvėje yra labai didelis, tačiau negalime sutalpinti darbuotojų, nes maži ir siauri kabinetai, didelės erdvės – koridoriai, holas, o sąlygų įrengti virtuvių nėra. Įvertinę, kiek kainuoja jį išlaikyti ir kaip galime perkelti tuos 800 žmonių, pamatėme, kad labiau apsimoka eiti arčiau veiklos ir išnaudoti pastatus stotyje. Visgi čia yra būsimojo „Vilnius connect“ teritorija, į kurią ateiname pirmieji“, – pasakojo įmonės Turto valdymo centro direktorė.
Anot jos, 2003 metais į Kultūros vertybių registrą įtrauktą kompleksą miesto centre valstybei realu grąžinti iki vasario mėnesio – tam jau rengiami dokumentai.
„Lietuvos geležinkeliai“ skelbė, kad objektas visais laikais tarnavo geležinkeliams: jame dirbo įvairios Vilniaus krašto geležinkelius valdžiusios direkcijos – tarpukaryje Lenkijos geležinkelių administracija, karo metu Vokiečių administracija, o tarybiniais laikais čia įsikūrė Sovietų geležinkelių administracija.
„Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu Vilniuje turi pastatų 27-iose vietose, o išsikėlusi iš centrinės būstinės į geležinkelio stotį per metus turėtų sutaupyti daugiau nei 700 tūkst. eurų.
„Optimizuojame turtą ir esame jį suskirstę į tris portfelius: pagrindinis – reikalingas veiklai, kitas dalyvaus projektuose ir turtas, kuris nereikalingas. Dabar darome studiją ir siūlome pastarąjį parduoti, nugriauti, konservuoti ar grąžinti valstybei. Nereikalingo turto turime už 7 mln. eurų. Atsisakome tik to, ko mums tikrai nereikia“, – tvirtino ji.
Anot D.Pivoriūnienės, nors dabar stoties teritorijoje grupė kuriasi skirtingose bėgių pusėse, realu, jog pertvarkant stotį įmonės susikels į vieną naują pastatą. Pasak jos, „Vilnius connect“ projektas juda pagal planą: šiuo metu ruošiamas detalusis planas, netrukus bus organizuojamas ir architektūros konkursas.
„Viskas vyksta, kaip ir dėliojomės. Turime labai aiškų planą, kaip viskas juda, ir lygiagrečiai planuojame, kaip iškelsime savo veiklas, atlaisvinsime pastatus projektui“, – sakė D.Pivoriūnienė.
Pastate mato viešbutį, biurus, butus
Bendrovei liepos pradžioje paskelbus apie planus išsikelti iš miesto centro, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigė, jog pastatas atiduodamas visuomenei ir galėtų tarnauti kaip viešbutis ar kitas visuomenei atviras objektas, taip pat būti nuomojamas.
Įmonės akcininkė Susisiekimo ministerija BNS teigė kol kas nesvarstanti, ką daryti su grąžinamu pastatu.
„Šiuo metu ministerija dar nėra gavusi oficialaus kreipimosi dėl patikėjimo teise valdomo pastato grąžinimo, todėl tolesnės jo panaudojimo galimybės bus svarstomos tik gavus oficialų pranešimą“, – teigiama BNS atsiųstame atsakyme.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis mano, kad sprendimą, ką valstybei daryti su buvusiu centrinės būstinės pastatu, turėtų lemti biudžetas ir gera idėja.
„Yra du variantai: išlaikyti jį valstybės nuosavybėje ir patirti tas pačias nemažas išlaikymo išlaidas, kurių atsisako „Lietuvos geležinkeliai“, arba jį parduoti ir gauti pajamų. Tam, kad tas pastatas būtų išlaikytas valstybei ir neštų naudą valstybei, jei nefinansinę, tai bent kultūrinę ar visuomeninę, jo panaudojimui turi būti stipri ir tvari idėja. Jeigu tokių sprendimų nėra, kodėl jo nepardavus? Sprendimą turi nulemti valstybės politika“, – BNS sakė jis.
NT turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ nuomininkų atstovavimo grupės vadovas Baltijos šalyse Martynas Babilas mano, kad pastatas turėtų būti parduotas – jame galėtų kurtis viešbutis, biurai, butai.
„Lietuvos geležinkeliai“ atlaisvina unikalų pastatą, kurio vertę atskleisti reikėtų kitaip ir jo pardavimas būtų labai logiškas žingsnis. Būtų labai logiška jame įrengti butų pardavimui arba profesionaliai biurų nuomai“, – kalbėjo jis.
Tuo metu S.Vagonis pastebėjo, jog nors tokie objektai rinkoje visuomet sulaukia susidomėjimo, tačiau tiek kultūros paveldo vertybės statusas, tiek koronaviruso krizė apriboja jo patrauklumą verslui.
„Klausimas, kiek laisvės turėtų investuotojas tvarkytis, atsižvelgiant į paveldosauginius apribojimus. Žiūrint iš finansinės pusės, manau, kad šiais laikais patį didžiausią pelną neštų jo perdarymas į prabangius butus. Biurams turbūt reikėtų itin didelių lėšų rekonstrukcijai, kad jie taptų šiuolaikiški ir jų vidus atitiktų pastato išorę bei vietą – ne veltui „Lietuvos geležinkeliai“ išsikelia. Biurų paskirtis būtų mažiausiai pelninga investuotojams“, – sakė jis.
Anot S.Vagonio, pagal architektūrą ir suplanavimą pastatas idealiausiai tiktų dideliam viešbučiui, jame galėtų būti 100-200 kambarių, tačiau dėl epidemijos viešbučiams patiriant iššūkių, tai gali stabdyti investuotojų norą investuoti į šį verslą.
