„Vertinant projektuojamo objekto vietos svarbą, pateikti sprendiniai, nors ir atitinkantys formalius paveldosaugos reikalavimus, nėra pakankamos architektūrinės kokybės ir nesukuria darnos su kontekstu. Tačiau reikia pažymėti, kad projektuotojus į tokią situaciją atvedė klaidingai nustatyta urbanistinės struktūros statinių kategorija bei galimos paveldosaugos institucijų klaidos vietovės vertingųjų savybių nustatyme ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše“, – pranešime spaudai cituojamas posėdžiui pirmininkavęs Linas Tuleikis.
Sklypas Nepriklausomybės a. 3 yra valstybės saugomoje kultūros paveldo vietovėje – Kauno istorinėje dalyje, vadinamoje Naujamiesčiu. Ši aikštė yra viena iš miesto urbanistinės kompozicijos, erdvinės struktūros formančių. Joje esantis ir norimas rekonstruoti Gubernijos laikų pastatas yra pažymėtas sutartiniu ženklu „urbanistinės struktūros statinys“.
Autorės (architektės Gražina Janulytė–Bernotienė, Guoda Zykuvienė) esamą pastatą, kuris 2008 m. buvo įvertintas kaip avarinės būklės, siūlo beveik pilnai nugriauti ir jo tūrį atstatyti iš naujo, naujomis medžiagomis. RAT vertinimu, nors tai ir daroma dėl funkcinių sumetimų, tai prasilenkia su tvarumo principais.
Ekspertų manymu, idėja virš privalomai reglamentuose nurodyto išsaugoti pastato projektuoti konsolę, yra įdomi ir drąsi. Tačiau siūlomuose sprendiniuose aukštas, gausiai skaidomas ir perdėm didelio tūrio pastatas, nors formaliai atitinka paveldosauginius reikalavimus, vizualiai savo charakteriu stipriai dominuoja aikštės užstatymo išklotinėje. Senasis Gubernijos laikotarpio pastatas buvo foninis, todėl, ekspertų vertinimu, nuosaikesnių formų galėtų būti ir naujasis – dabar siūlomas iš kelių skirtingų kontrastuojančių elementų susidedantis daugiafunkcinis pastatas darniai neįsilieja į Nepriklausomybės aikštės išklotinę, suardo aikštės urbanistinę vienovę.
RAT mano, kad pristatyta architektūrinė idėja nėra vientisa. Išvadoje teigiama, kad architektūrinių pastato sprendinių visuma neatrodo vieninga ir subalansuota, susidaro įspūdis, kad tai yra ne vienas, bet suspausti keli atskiri statiniai, kurie nereaguoja į kampinį užstatymą, nekuria darnos su aplinkos altitudėmis, Gedimino g. išklotine ir stelbia gretimus pastatus savo vizualiu aktyvumu.
RAT ekspertai pabrėžia, jog siekiant projektiniais sprendiniais prisiderinti prie nepakankamai motyvuotų paveldosaugos reikalavimų, sudaromos situacijos, kai nukenčia projekto architektūrinė kokybė.
Remdamiesi nagrinėjamu objektu, architektai siūlo Kultūros paveldo departamentui kartu su Lietuvos architektų rūmais profesionaliai išnagrinėti problematiškas situacijas susijusias su „urbanistinės struktūros statiniais“ ir inicijuoti tokių pastatų įvertinimą bei galimą jų statuso keitimą. RAT taip pat siūlo Kultūros ministerijai kartu su Rūmais peržiūrėti Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą, atkreipiant ypatingą dėmesį į klaidingai nustatytą urbanistinės struktūros statinių kategoriją. Autoriams pateikta rekomendacija parengti skirtingus alternatyvius pastato sprendinius.
